Amiliutė per potvynio bangas veržiasi į miesto centrą pasveikinti anykštėnų
Taurę tyliai, be reklamos,
Kelsiu šįvakar šampano.
Vaikiško, su burbuliukais –
Promilių jame – nuliukai.
Gerti nerekomenduoju!
PIŠPASIU viešai mojuoju.
Tris kartus kišau jau petį –
Meras tiek skiepų nematė!
Su Kalėdų seneliu
Saugiai pasbučiuot galiu.
Edukuota – vakcinuota,
Aš į centrą plauksiu luotu.
Jį pririšusi prie stulpo,
Kad ledokšniai neapkultų,
Sveikinsiu Anykščių miestą,
Potvynio plačiai apriestą.
Pasakysiu iš širdies –
Baimė, broliai, nepadės.
Išradingam reikia būti!
Tvirtinu – aš, Amiliutė.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Gal gerai sakai Poeta
Išminties daug čia sudėta.
Paklausysiu žodžių tavo-
Su konservais kas draugavo
Laukė to kėdė šilta
Vicemero ar kita.
Tu, panele nesdidžiuok,
Irklu valties savo diriguok!
Tas žiogelis, kurs šokuoja,
Vandenis pakrantėse matuoja.
Kol dar meras vis svajoja,
Žiogas ir turizmą reguliuoja.
Susibūsit, susliūliuosit,-
Naują koaliciją suklijuosit!
Jeigu partijon eisiu
Tai tiktai su Tomuku.
Ji labai gera širdelė
Rodo ji Machmudui kelią.
O su Marce mes gera
Būsime tikrai pora.
Jeigu pirma numirsiu.
Jai trobelę paliksiu.
O Žiogelis nabagėlis
Santykiuosna įsivėlęs
Obuoliauja su konservais
Man dėl jo nelaiko nervai.
Amiliut, neskubėk,
Savo įžadų neprižadėk!
Duok Tomukui suvyriškėt.
Kad nereiktų ir tau kentėt.
Busi kaip ir partija sena
Paturėta ir pamesta.
Pažadės gyvent kartu,
Bet išvyks vėl su kitu…
Savo pažiūrų nekaitaliok
Ir veidų raudonų nebijok.
Jei su meru tu norėjai
Tai žiūrėk kur pučia vėjai.
Esi vakcinuota ir edukuota,
Sėdėk su galva sušukuota.
Nesinervuoki, tris kartus
Pasibučiuoki ir toliau irkluoki.
Plaukė Amiliutė potvio vandenėliu
Tykšt, tykšt, takšt, takšt.
Ne viena plaukė- su žiogeliu
Strykt, strykt, takšt, takšt.
Žiba lemputės vandenėly
Blyks, blyks, trakš, trakš.
Ne vieną šimtą kanavo
Pist, pist ir nubangavo.
Niekada su Žiogeliu!
Jo pakęsti negaliu.
Jo žundai raudoni
Kojinės vilnonės.
Jeigu plaukčiau
Tai su meru.
Ale gaila ano nervų.
Tai geriausia Amiliutei nuo potvynio apsisaugoti ant tu lovu , esanciu ant tilto: ir vaizdas akiai mielas, ir kvepuoti malonu, ir potvynis nebaisus.
Neieškokite durnų –
Kieta ten, nepatogu!
Tegul guli ten valdžia
Kol nesėdi cypėj dą.