Sugalvojusiai iš miško parsinešti eglės šaką, Amiliutei pareigūnai skiria baudą
Ilgą naktį, trumpą dieną
Ji svajoja apie viena –
Reikia pasipuošt eglutę,
O ant jos uždegt žvakutę.
Degs žvakutė ant eglutės –
Pamažu sušils širdutė.
Per pusnynus ir sniegynus
Grįš mieli prisiminimai:
Iš vaikystės tolimos,
Kuomet laukdavo žiemos.
Gobias skarą Amiliutė,
Į Šilelį eis eglutės.
O tikriau – vienos šakelės –
Vietos nėr daugiau pirkelėj.
Fūros lekia per miškus –
Veža didelius rąstus.
Vėjas pusto baltą sniegą,
Provėžoj nykštukas miega,
Bet prieina pareigūnas
Ir sustingsta senas kūnas…
– Skriaudžiat gamtą, Amiliute!
Kas jums davė šią šakutę?
Nusikaltote didžiai.
Baudą sumokėt skubiai!
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Baugi tiesa
Galų gale sulaukiau Amiliutės kaip visada šmaikštaus eilėraščio! Ačiū! Gerų, kūrybingų Naujų Metų.