Amiliutė su liūdesiu prisimena trumpą Anykščių nepriklausomybę
Sąjūdin mes džiugūs ėjom,
Slėny Dainuvos stovėjom.
Pančiakas riešais trispalviais
Numezgiau ir sau, ir Algei.
Degėme viltim šventa –
Būsime laisva tauta!
Ką norėsim, tą sakysim,
Tik lietuviškai rašysim.
Ach, kokia buvau naivi –
Sąmonė dabar blaivi.
Aš tų angliškų raidžių
Perskaityti negaliu.
Ar kirpykla, ar siuvykla,
Ar šunų kokia gydykla
Tik pro langą pažiūrėjus
Suprantu, ar ten nuėjus.
Kas dėl laisvės – tai kalba
Anykščiuose atskira.
Feisbuko čia suvestinė
Mūsų mero atmintinė.
Visus ,,laikus“ sudaboja
O ir ,,šerus“ suskaičiuoja.
Kas su kuo pietauja, seka
Sužinojęs – į ataką!
Atvirai sakyt galiu,
Tik kad Tubį aš myliu!
Priešus jo smerkiu viešai.
Kur jūs, Sąjūdžio laikai?
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Kaip visada puikus eilerastis ačiū rasantiems
Emiliute vėl durniuoja pagojūs ir klimiškiai, klimiškiai pagojūs Anykščiai tegu durniuoja
100 proc. , bet tai teisybė!