Amiliutė aprauda kandžių sukapotus „Spartako“ fabriko veltinius
Šalta, kad net tvoros pyška.
Sukūrensiu pusę miško!
Neturės iš ko „Ikėja“
Įgyvendinti idėjų.
Reikia lįsti į palėpę
Turi būt ten pasislėpę
Ponaujai dveji veltiniai.
Praizvodstva „Spartakiniai“.
Genės buvo dovanoti
Spėju – bus nukombinuoti.
Ten prie vantų prisiglaudę
Pusę amžiaus tyliai snaudė.
Ant pečių – švarkelį lengvą
Ir per pusnį ji jau brenda.
Stačios kopėčios, durelės..
Anys kabo ant kartelės.
Iš veltinių spaliai byra,
Ir padaužius dulkės kyla.
O prie stiklo, prieš ugnelę,
Sklando keletas drugelių.
Ne drugeliai, o gyvatės,
Kokių žemė ši nematė!
Gaudo kandis Amiliutė.
Be veltinių šals pėdutės.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Anykščiai pagojus Amiliute čiulpioja ten Bare Raskila.
Reikia kreiptis mero patarėją Ramūnę. Ji gal bet kokius kaliošus sutaisyti.