Ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Ryto garsai” „Anykštos” vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė kalbėjo apie tris skirtingas Lietuvas. Pasak G. Šmigelskienės, viena Lietuva emigravo, antra turi užsitikrinusi sotų gyvenimą, mat turi valdišką tarnybą, o trečioji sprendžia problemą, kaip sudurti galą su galu.
Ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Ryto garsai” „Anykštos” vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė kalbėjo apie tris, skirtingas Lietuvas. Pasak G. Šmigelskienės viena Lietuva emigravo, antra turi užsitikrinusi sotų gyvenimą, mat turi valdišką tarnybą, o trečioji sprendžia problemą, kaip sudurti galą su galu. Pasak redaktorės, tuo metu, kai Anykščiuose įgyvendinami milijoniniai projektai: atidaromas menų inkubatorius, tiesiama Šventosios pakrantės promenada, plečiamas Kalitos slidinėjimo centras, ruošiamasis Lajų tako statyboms – didelė dalis anykštėnų gyvena labai sunkiai. G. Šmigelskienė kalbėjo, kad žmonės jau nesidrovi savo nepritekliaus ir pateikė pavyzdį, kad yra atvejų, kai „Anykštos” laikraštį prenumeruoja ir dalinasi jau net ir keturios šeimos.
Laidos vedėjai domėjosi ir „Anykštos” santykiais su vietos valdžia. G. Šmigelskienė pasakojo, kad, jos nuomone, Anykščių valdžios bandymai užgniaužti laisvą žodį yra bendros Lietuvos tendencijos dalis: viskas prasidėjo nuo Druskininkų ir plinta toliau. Redaktorė aiškino, kad šalies savivaldybėse regioniniai laikraščiai dažniausiai yra vienintelė vietos valdžią kontroliuojanti priemonė, todėl valdžios noras juos užčiaupti yra natūralus.
