Kartais galvoju, gal mes per daug norime iš teisėsaugos – ir kad nusikaltėlius pagautų, ir kad nubaustų, ir kad apsaugotų, ir kad atliktų vos ne paties Dievo vaidmenį…
Juk, kai pamąstai, gyvenimas išvis toks labai neteisingas reikalas…
Kartais galvoju, gal mes per daug norime iš teisėsaugos – ir kad nusikaltėlius pagautų, ir kad nubaustų, ir kad apsaugotų, ir kad atliktų vos ne paties Dievo vaidmenį…
Juk, kai pamąstai, gyvenimas išvis toks labai neteisingas reikalas. Jau vien tuo, kad prasideda mums nepageidaujant ir baigiasi mums prieštaraujant ir nesutinkant. Sakykim, mūsų neklausė, kada ir kur gimti, kai kurie gimė vyrais, o kai kuriems (siaubas) teko gimti moterimis. Neteisybė…
O ir šiaip gyvenime mes dažnai veltui tikimės teisybės. Po kokio neteisingo veiksmo, ypač jei jis atliekamas prieš mus, mes staiga pradedam ilgėtis teisingumo ir sakom: „Palauk, jam sugrįš, oi dar jam bus, šitam nenaudėliui, teisybė yra“. Norėčiau paklausti, kokia teisybė, kieno teisybė?
Kiek pastebiu, niekšai, be principų, be sąžinės, skriaudikai, išdavikai ir nedėkingieji gyvena ilgai ir laimingai. Ir nieko su jais neatsitinka, nebent patys sau prisikenkia. Ypač Lietuvoje, juk dažniausiai tokie žmonės pas mus sugeba dar ir kokias nors pareigas užimti ar bizniukams vadovauti. Ir gyvena sau pasišvilpaudami pasiturimai. Išmintingas karalius Saliamonas užrašė: „Nedorėliams viskas sekasi“… Nėra žemėje teisybės… Ir, mano galva, nebus.
Matau tik kitą dalyką – nors teisingumo ir nėra, o ir pats gyvenimas diktuoja mums, kad galime ramiai išduoti, parduoti, nusisukti nuo artimo savo, ir nieko už tai nebus, tačiau kiekvieno sąžinės reikalas, kaip ir kurioj pusėj stovėti.
171946 961784Extremely exceptional data can be found on weblog . 103466