Neseniai sužinojau, kad hebrajų kalboje nėra žodžio „atsitiktinumas“. Šiai tautai viskas yra susieta, surišta ir vyksta pagal tam tikrą logiką. Pagalvojau, kad bent jau aš daugelį dalykų sieju būtent su atsitiktinumu.
Neseniai sužinojau, kad hebrajų kalboje nėra žodžio „atsitiktinumas“. Šiai tautai viskas yra susieta, surišta ir vyksta pagal tam tikrą logiką. Pagalvojau, kad bent jau aš daugelį dalykų sieju būtent su atsitiktinumu. Jei pagalvočiau, tai dažniau savo gyvenimą apibudinčiau būtent kaip atsitiktinumą – atsitiktinai įstojau mokytis, atsitiktinai atsidūriau ten ir ten, atsitiktinai susivedė keliai su tam tikrais žmonėmis.
Neturiu galutinio atsakymo, bet galvoju, kad vis dėlto daugelis dalykų vyksta neplanuotai. Štai JAV Virdžinijos valstijos gyventoja patyrė senos visų numizmatų ir dailės mėgėjų svajonės išsipildymą – netyčia aptiko vertingą paveikslą. Ji nusipirko „blusų turguje“ žymiojo prancūzų tapytojo Ogiusto Renuaro paveikslą kartu su plastikine lėle ir karve vos už septynis dolerius. Beje, paveikslą ji pirko tik dėl rėmų, planavo į juos ką nors gražaus įdėti, išėmusi neaiškią teplionę. Vėliau nusprendė, kad daiktai jai nereikalingi ir dėl visa ko ji nunešė įvertinti paveikslą. Aukcionų namuose „Potomack Company“ jai pranešė, kad tai O.Renuaro paveikslas „Peizažas ant Senos kranto“ („Paysage Bords de Seine“), pieštas maždaug 1879 m., kainuojantis apie 100 000 dolerių…
Va ir netikėk atsitiktinumais…
