Ir nuaidėjo, nuliūliavo įstabioji „Ryk, avine, ryk” šventė. Viliuosi, ji taps tradicine. Kaip tradicine tapo miesto ir kaimo šventė „Apdirbk floristinį kilimą artimo savo”, per kurią tradiciškai politikai susikimba dėl kilimų išmatavimų ir išdėliotų kankorėžių skaičiaus.
Ir nuaidėjo, nuliūliavo įstabioji „Ryk, avine, ryk” šventė. Viliuosi, ji taps tradicine. Kaip tradicine tapo miesto ir kaimo šventė „Apdirbk floristinį kilimą artimo savo”, per kurią tradiciškai politikai susikimba dėl kilimų išmatavimų ir išdėliotų kankorėžių skaičiaus.
Artėjant rinkimams kandidatai „neršia” po miestus ir kaimus. Jie kartu su mumis ir varge, ir džiaugsme. Ir jubiliejuose, ir laidotuvėse. Ir išleistuvėse, ir sutiktuvėse. Visai nenustebčiau, jei kurį rytą prie nuosavos vonios sutikčiau kokį Šimėną. „Labas, nary”, – maloniai pasisveikinčiau. O jis iš gėlėtos pižamos kišenės oriai išsitrauktų kalendoriuką su nuotraukyte ir užrašu: „Tavo Jonas. Nr 22″… Apsiverktume abu, vienas kitą pagaliau sutikę.
Šiaip, kaip normaliu save laikantis žmogus, nesuprantu, kuo politika siejasi su vežimų traukimu, floristinių kilimų pynimu, šokiais, krepšinio žaidimu. Tokiu veiklų viešu demonstravimu manau, turėtų užsiimti tik tie politikai, kurių gebėjimai kažkurioje konkrečioje šakoje labai aukšti. Pvz. Inga Valinskienė viešai dainuoja, nes ji profesionali dainininkė. Ne kaip dainuojanti politikė ji rinkėjams įdomi, bet kaip dainuojanti dainininkė. Ir ausiai nieko, ir akį paganyti malonu. Tikrai ne minusas poniai Ingai, jog ji dainuoja… Galvoju, jog ir su vežimo tampymu Niūronyse turėtų būti taip pat. Jei kūnas ištreniruotas: rankos kaip Žydrūno Savicko, žingsnelis kaip Eglės Špokaitės – kodėl nepademonstruoti savęs žiūrovams. Gražu, estetiška… Bet kai dideliu pilvu ir plonom blauzdytėm gamtos apdovanoti pensinio amžiaus vyrai įsikandę ienas pūškuoja po hipodromą, kažkaip graudu. Nesvarbu, kas ten greičiau pūškuoja, kas lėčiau. Visi jie vienodai avino verti. Verti kaip suvenyro, kaip su jais pačiais besisiejančio simbolio.
Sakysit, rinkimai, reikia politikams visokiomis formomis reikštis. Reikia, reikia… Ir man visai „nebritku”, kad vežimus tampo rajono tarybos nariai, seniūnai, net ir rajono vadovai. Mūsų kaime šventė. Kaip mokam, taip švenčiam… Kaimas geria „braškę”, tai ir viršaičiui dera kartu su kaimu apsivemti… Bet nesuprantu prie ienų bidzenančių didžiųjų politikų. Multimilijonierius Ramūnas Karbauskis, būsimasis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius…
Įsivaizduokit į tokias atrakcijas besiveliančius Česlovą Juršėną, Vytautą Landsbergį, Justiną Marcinkevičių, Joną Kubilių, Romualdą Ozolą. Neįsivaizduojat? Aha… Bet juk Algirdas Mykolas Brazauskas Niūronyse arė, griuvo. Arė, arė… Ir kokio jis mentaliteto rinkėjams buvo etalonas? Ar tik kartais ne proliumpeniškojo?
Artūro Zuoko judėjimo „Taip” veikėjas Žilvinas Šilgalis lyg ir juokauja, lyg ir pyksta, kad „darbiečiai” nušvilpė jų legalų aviną. Graudu keliais parametrais. Pirma, „sportininkai” nekovojo dėl avino, kaip piniginio prizo Auksinės lygos varžybose. Avino niekas negalėjo laimėti. Ričardui Sargūnui jis nebuvo įteiktas. Jam avinas buvo tik perduotas. Simboliškai. Aviną turėjo valgyti visi. Ir „sportininkai”, ir žiūrovai. Tad jei kas kur aviną nusitempė, tai rodo tik jų bukumą, nesiorientavimą žaidimo taisyklėse, antra, Ž.Šilgalio viešas kalbėjimas apie neva „nuknistą aviną” yra toks pats netaktiškas, kaip ir to avino „nuknisimas”. Ir dar neaišku, kas didesnis kiaulė, ar tas, kuris orą viešai pagadina, ar tas, kuris apie šį įvykį garsiai informuoja aplinkinius. Trečia, viskas dėsninga – koks varžybų mentalitetinis pagrindas, tokia ir jų atomazga. Ir, regis, iš visų šventės dalyvių mažiausiu avinu pasirodė tas iškeptasis.
Perskaičiau parašytą tekstą ir supratau, kad negerai parašiau. Be reikalo ironizavau. Avinas yra rimta problema. Viena iš trijų didžiųjų Anykščių blogybių – iškart po Eriko Druskino ir floristinių kilimų konkurso.
Tas, kas ant floristinio kilimo teisingai suvalgęs aviną nugalės E.Druskiną, bus mūsų narys!
