• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Penktadienis, 1 gruodžio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Apie Kavarske stovėjusią „Vandens nešėją“ arba „Melžėją“

Lina DAPKIENĖ
2023-06-24
Kadras, Naujienos
5
Antano Kisieliaus nuotrauka su istorine stovėjusia skulptūra „Vandens nešėja“ arba „Melžėja“ . Deja, metai, kada fotografuota, nebuvo užrašyti.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Vyriausieji kavarskiečiai puikiai prisimena Kavarske stovėjusią masyvią, baltai dažytą skulptūrą – ant pakylos pritvirtintą, tarsi einančią jauną moterį su kibiru rankoje. Tik štai kas ji tiksliai buvo – „Vandens nešėja“ ar „Melžėja“, ir kurio dailininko ar skulptoriaus tai yra darbas – B. Pundziaus ar kurio kito, o gal kičas, – diskutuotina iki šiol.
Dar vienas klausimas – kur ta skulptūra dingo ir kiek jos beliko iki mūsų dienų – paskatino šia tema pasidomėti plačiau. Juo labiau, kad Kavarsko bibliotekoje yra Rimanto Varanavičiaus padovanoti užrašai su rašiniais, o vienas iš jų – kad jam nuotrauką su skulptūra yra davusi Aldona Sudeikienė Šapiro su tokiu prierašu „Tarp kitko, išprašiau iš savo sesės nuotrauką, kurioje matoma (deja, be galvos) Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja“ einant šaltinio link. Deja, ji vandalų suniokota, kiek teko girdėti“.

Klebonijos parke

Pirmiausia skulptūra buvo pastatyta buvusiame klebonijos parke. Klebonija Smetonos laikais buvo ten, kur kurį laiką buvo apsistojusi milicija, vėliau įrengta tuberkuliozinė ligoninė, dabar tame pastate yra klebono žinioje esantys Bendruomenės namai.
To keliuko, buvusio šalia skulptūros, ir medinės šokių aikštelės, žinoma, seniai nebėra. „Vyresni dar atsimena įrengtą medinę šokių aikštelę, kur grodavo Matulevičiai ir skulptūrą, pastatytą dešinėje keliuko, vedusio įstrižai parko link tos aikštelės. Dabar tas keliukas užaugęs ir išnykęs, o prieš karą jis vedė link koplyčios, kurioje stovėjo šventa Jono Krikštytojo ir Kristaus kompozicija“, – yra užfiksavęs kavarskietis Rimantas Varanavičius ir pasidalijęs nuotrauka Kavarsko feisbuke. Nuotraukoje vaikas, stovintis prie skulptūros, nė nesiekia laikomo kibiro dugno pagal savo ūgį – Nešėjos pakyla gana aukšta, o ir pati skulptūra tikrai masyvi.
Deja, skulptūra vaikigalių ir piktadarių buvo imta niokoti, apdaužyta. Nudaužė moters nešėjos pirštus ir visa kita, ką pasiekė, kas „užkliuvo“, kas lengvai dužo ir byrėjo…

Ties kolūkio kontora

Kažkas ėmėsi skulptūros taisymo, rekonstrukcijos darbų ir netrukus ta pati skulptūra buvo pastatyta prie Taujėnų kelio, ties „Nugalėtojo“ kolūkio kontora. Kol kolūkis gyvavo, kol darbavosi daug kolūkiečių, skulptūros niekas nejudino – ji gana saugiai stovėjo ir niekam lyg ir neužkliuvo. Pravažiuojantys pro šalį irgi visada matydavo šią skulptūrą. Bėgant metams, „Nugalėtojo“ kolūkį sujungė su „Atžalyno“ kolūkiu, o 1991 m. visi kolūkiai iširo, tad naudoti pastatai ištuštėjo, pamažu buvo privatizuoti, skultūra tapo vieniša. O jei vieniša, tai netrukus ir nebereikalinga?..

Kur dingo skulptūra?

Taip atrodo skulptūros likutis, stovintis vieno kavarskiečio kiemo gale, ne itin atviroje vietoje.

Apie tai, kur gi dingo ši aukšta skulptūra, klausinėta senųjų kavarskiečių, net buvusių kolūkio darbuotojų. Visi kaip susitarę atsakydavo tą patį: „Žinom, atsimenam tokią skulptūrą, bet kelintais metais ir kur ji dingo, nieko nežinom“.
„Aš 1975 m. pradėjau dirbti Kavarske, skulptūra dar stovėjo“, – patikslino buvęs seniūnas Algirdas Gansiniauskas. Prieš jį dirbusi Elena Kalibatienė apie skulptūrą nieko nežinojo.
„Labai patiko to skulptoriaus darbas. Taip natūraliai, su kibirėliu. Taip gailėjau, kai neliko. Kur dabar randasi?“, – susimąstė kavarskietė Elena Kiškienė ir tęsė: – Su dviračiu į darbą nuvažiuodavau, pietų namo grįždavau“.
„Kai jau visi labiau ėmė melžėja vadinti, o kolūkių nebėr, gi ne itin tiko jau ta melžėja, tai turbūt vėl apdaužė, apgadino tą skulptūrą, o apdaužyta tai kam bestovės“, – mąstė kitas pagarbaus amžiaus pašnekovas.
„Tikrai nežinau, koks tolimesnis tos skulptūros likimas, nors melžėja daug metų dirbau“, – atviravo kadais kolūkyje daug metų karves melžusi senolė ir nurodė tikslesnę vietą, kur vertėtų paklausinėti.
85-erių Antano Sunklodo nuomone, skulptūros pastatymu galėjo užsiimti „Nugalėtojo“ kolūkio pirmininkas Žižmaras. „Pamenu, sakydavo „Žižmaro melžėja daug primelžė.“ Kai numirė Žižmaras, tada sujungė kolūkius“.
Kiti pašnekovai mąsto, kad aplinkos tvarkymu galėjo užsiimti „Atžalyno“ kolūkio pirmininkas Žibutis. „Buvo jaunas, labai tvarkė šaltinio aplinką, ir prūdą tvarkydavo Žibutis. Galėjo būti ir jo indėlis į gražią aplinką, bet nežinau tiksliai“, – teigė Marija Karalienė.

Bibliotekoje informacijos nėra

Kavarsko bibliotekos darbuotoja Vilma Kisieliūtė patvirtino, kad nuotrauka, kur du vyrai nufotografuoti prie skulptūros, yra daryta jos tėvelio Antano, mirusio prieš tris mėnesius. Daugiau informacijos bibliotekoje apie skulptūrą nėra, tik kelios R. Varanavičiaus užrašytos mintys.
„Aš manau, kad čia melžėja, ir tai visai ne B. Pundziaus skulptūra. Internete galima pažiūrėti, kokia yra Pundziaus tikroji „Vandens nešėja“. Kavarske stovėjusi yra visai kitokia. Pažiūrėkit, ant kibiro yra tarsi skepetaitė uždėta, taip vandens niekas neneša. Pieną neša uždengę kibirą. O koks buvo tolimesnis tos skulptūros likimas, nežinau, nieko negirdėjau“, – išsakė savo mintis V. Kisieliūtė.
Sau paminklą pasistatei?

Kolūkio kontoros pastatus su žeme įsigijusi Zinaida su vyru gavo ir tą skulptūrą, lyg kokį kraitį, dovanų… Netrukus naujakurė išgirsdavo ir kandžių replikų: „Ką, sau paminklą pasistatei?“
„Jau negražiai ta skulptūra atrodė, kreipiausi, kad kur iškeltų, išvežtų tą skulptūrą“, – atviravo Zinaida, prisiminusi dienas, kai nešėja, kaip meno kūrinys, jokios prasmingos žinios „nebenešė“, tik pašaipas…

Be galvos – visai nebereikalinga

Bėgantys metai ar kokie neklaužados „nunešė“ skulptūrai galvą, o tokia begalvė skulptūra jau tapo dideliu kliuviniu ar į šiukšlyną vežtina mase. Vis dėlto šių eilučių autorei pavyko rasti, kur yra šios skulptūros likučiai ir kas juos išsaugojo.
„Aš griovyje radau, be galvos“, – papasakojo kavarskietis Vytas Jakeliūnas, šiuo metu gyvenantis Vilniuje: – Su dviračiu važiavau ir radau. Graži moteris tokia. Galvojau, parsivešiu visą. Bet kur man tos galvos ieškot? Galvos aplink visur paieškojau, bet neradau. Parsitempiau namo, kiek ten buvo likę.

Parsivežiau kūną. Netoli man buvo, gal koks kilometras. Pastačiau, kur šulinys. Gyvatrovė aukšta, tai nesimato jos. Natūraliai gražu. Pastačiau ją tiesiai. Galvojau, kaip galvą padaryt, bet nesugalvojau. Reikėtų ištašyt iš akmens.“
Pasiteiravus Vyto, ar neišliko kibiras, kurį skulptūros moteris laikė dešinėje rankoje, vyras atsakė, kad turi jį, laiko užrakinęs malkinėje: „Viedrą atsimenu, kur padėjau – ten, kur malkos. Kibirą prie skulptūros radau“.

Liko trečdalis ar daugiau

Gavusi V. Jakeliūno leidimą, nuvykau į jo kiemą likusios skulptūros dalies apžiūrėti. Pašnekovas buvo nusakęs telefonu vietą, tad nesunkiai radau.
Belikusios tik blauzdos ir dalis suknelės apačios maždaug nuo liemens – iš viso gal vos trečdalis visos buvusios skulptūros. Ne balta, o tamsi ir apsinešusi. Aplink auganti gyvatvorė ir kai kurie medžiai visai užstoja tuos likučius nuo pro šalį einančiųjų smalsuolių, tad taip ir išliko, niekam netrukdydama.


Vienam panašesnė į vieną, kitam – į kitą

Smalsu buvo paklausti, į ką Vytui Jakeliūnui panašesnė toji parsitempta skulptūra – į vandens nešėją ar į melžėją. „Ne, ten ne skepetaitė. Ten vanduo tarsi būtų suteliuškavęs, per kibiro kraštus išsipylęs. Pilnas kibiras vandens“.
Kiti gi kavarskiečiai mąsto taip: jei prie šaltinio pastatyta, tai gal bus „Vandens nešėja“, o kai jau prikabino vardą „Melžėja“, laikams pasikeitus ėmė nebetikti.
„Man atrodo, kad ji karvėms nešė vandenį“, – pasidalijo savo nuomone dar vienas pakalbintas pilietis.
Irena Šablevičienė, paklausta, kokia jos nuomonė, kalbėjo, kad tai – Melžėja: „Jei Vandens nešėja, tai būtų su naščiais. Manau, eitų su naščiais, o kibiras nebūtų uždengtas.“

Broniaus Pundziaus ar kito skulptoriaus?

„Kauno dienoje“ buvo rašyta, kad 1939 m. lietuvių skulptorius, monumentalistas B. Pundzius sukūrė dvi tarytum vienos tematikos, tačiau visiškai skirtingas tiek savo dydžiu, tiek prasme ir išraiška skulptūras. „Tai monumentali, valstietiška „Vandens nešėja“, stovinti prie Žaliakalnio vandentiekio stoties, ir kita, taip pat su vandeniu ir moteriškumu susieta figūra, – grakšti gipsinė mergaitės su ąsočiu skulptūrėlė, vadinama „Prie šaltinėlio“. Mergaitė su ąsočiu buvo skirta naujos „Konrado“ kavinės salės-rotondos interjerui. <…> B. Pundziaus skulptūra dingo po 1969 m. rekonstrukcijos.“
Tarsi ir galima įžvelgti Kavarske stovėjusios skulptūros panašumų į B. Pundziaus darbus, tarsi tai ir kita kūrinio versija – pati nešėja daug tiesesnės laikysenos, ilgesnėmis kojomis, kairė ranka kitokios pozicijos.

Iškalė bareljefus ant Puntuko akmens

Skulptorius B. Pundzius turi sąsąjų su Anykščių kraštu – jis yra iškalęs lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefus ant Puntuko akmens. Vadinasi, vienokių ar kitokių sąsajų su šiuo monumentalistu tarsi galėjo būti ir Kavarsko mieste, tačiau lieka klausimas, kur ieškoti argumentų ir įrodymų.

Kičas?

Kavarsko metraštininkas R. Varanavičius, besidomintis kiekviena gimtojo miestelio gatvele, kiekvienu buvusiu ir esamu objektu, mano, kad buvusi skulptūra greičiausiai nebuvo aukštos meninės vertės. „Abejoju dėl šios skulptūros meninės vertės. Buvo Chruščiovmetis, kai baltomis natūralistinėmis skulptūromis buvo mada puošti pakeles. Atsimenam prie Ažuožerių stovėjusį elnią. Tai galėjo būti tiražuojamas iš pigių medžiagų gaminamas kičinis produktas“, – savo nuomone yra pasidalijęs R. Varanavičius.
Jei Kavarske stovėjusi skulptūra pagaminta kopijuojant originalą Kaune, galima būtų pritarti R. Varanavičiaus nuomonei, nes masinio tiražavimo produktai nėra prasmingo turinio ir stiliaus kūriniai, bet galutinių išvadų, kol neturim įrodymų, dar nedarysim, o gal ši tema dar turės tęsinį. Mat vienas iš pašnekovų jau nurodė galimą kitą versiją – tarsi tai galėjo būti Kavarsko mokykloje dirbusio mokytojo Čegio diplominis darbas. Pasirodo, Čegys turėjo dailės meistro vardą, raižė ant medžio. Vis dėlto versija, kad tai Čegio skulptūra, nepasitvirtino, bet gal bus naujų?

Rimanto Varanavičiaus komentaras:


Pavadinimas „Vandens nešėja“ ne be pagrindo, o „Melžėja“ ten niekuo dėta, nes su kibiru eina melžti ne profesionali kolūkio melžėja, o bet kuri šeimininkė, turinti tik vieną karvę. Nuo senovės buvo tikima, kad Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinio vanduo yra ne tiktai šventas, bet ir turintis gydomųjų savybių, užtat prasminga atnešti šio vandens į polikliniką, kuri tuo metu buvo šalia, tame dideliame mediniame name, ir į ligoninę, kur to vandens laukė ligoniai. Ta skulptūra pastatyta Kavarsko klestėjimo laikotarpiu, kai buvo statomas naujas betoninis tiltas, statoma Šventosios užtvanka su siurbline ir kasamas kanalas Nevėžio link, buvo daromas naujas tiltas per Pienės upelį, taip pat dar vienas tiltas per Pienę ties malūno griuvėsiais, per kuriuos nutiestas naujas kelias link Dauginčių (dabar Raudonikio g.), nuardytos žydų kapinės ir jų vietoje įrengtas parkas, pastatyta vieša pirtis ir t. t. Žodžiu, buvo parengtas Kavarsko vystymo perspektyvinis planas, kuris nebuvo iki galo įgyvendintas. Taigi skulptūra atsiranda visuotino ekonominio- kultūrinio pakilimo laike, kaip meninė puošmena populiarioje miesto vietoje. Šitas objektas nėra atsiradęs atsitiktinai, nors gyvavęs trumpai.

Tags: KavarskasMelžėjaSkulptūraVandens nešėja

Komentarai 5

  1. Dabar manau says:
    4 mėnesiai ago

    Hansui galesit pastatyti su dydeliu kaldūnu rankoje

  2. 123. says:
    5 mėnesiai ago

    tikrai vandens nešėja, nes pastatyta parke einanti šaltinio link. melžėja būtų stovėjusi šalia fermos, ar kontoros.

  3. Valdas says:
    5 mėnesiai ago

    Ta skulptūra buvo ir apie 1959 metus, kai leisdamasis rogutėmis nuo kalniuko gerokai trinktelėjau į postamentą, net ležuvis prie važio prilipo.

  4. aš says:
    5 mėnesiai ago

    o a.a. Smalskaus šakalių krūvos nebuvo kičas?

    • Komentaras says:
      4 mėnesiai ago

      Nei nešėja nei melžėja, o ,,Pinda Kavarsko ” labiau tiktų pavadinimas.

Kitas įrašas

Kalėdų eglės įžiebimo šventė Anykščiuose

Maskuojančių tinklų paskirtis – pridengti karių stovyklavietes, kad jos būtų sunkiau pastebimos iš dangaus.

Gamina maskuojančius tinklus

Panašūs straipsniai

Anykščių rajono tarybos nariams pasiūlyta apsilankyti pas psichologus

2023-11-30
15

Šį ketvirtadienį vyko Anykščių rajono tarybos posėdis.

Posėdis prasidėjo Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio pareiškimu, kuriame jis informavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis...

Kviečiame pagerbti kraštotyrininkę

2023-11-30
10

Gruodžio 2-ąją Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje rengiamas šventinis kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“, kuriame bus...

Sezoninė depresija: psichologė pataria, kaip su ja tvarkytis

2023-11-30
1

Ilgėjantys žiemos vakarai, trumpėjančios dienos, šaltis ir kiti nuo mūsų nepriklausantys veiksniai – visiems jiems susijungus ne retai gauname ne...

Monografijos „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ pristatymas

2023-11-30
0

2023 m. gruodžio 7 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje istorikės, humanitarinių mokslų daktarės...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Anykščių rajono tarybos nariams pasiūlyta apsilankyti pas psichologus
Kviečiame pagerbti kraštotyrininkę
Sezoninė depresija: psichologė pataria, kaip su ja tvarkytis
Monografijos „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ pristatymas
Kavarsko moksleiviai viešėjo Prezidentūroje
Jaunimui dalinami prezervatyvai

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Lapkričio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Ignas Vėgėlė pranešė sieksiantis prezidento posto 2024-ųjų rinkimuose
Vaiko teisių linija per metus sulaukė 8 tūkst. skambučių, registravo tūkstantį pažeidimų
Lietuvoje veikia mažiausiai penkios „suverenų“ judėjimo grupės
Visuomeninė elektros kaina nuo sausio mažės 3,5 proc. iki 21,9 cento
„Laisvė ir Teisingumas“ į prezidentus kels A. Paulausko kandidatūrą
NATO korpuso vadas: Rusija pradėjo atkurti pajėgumus, skirtus ne karui Ukrainoje

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio išteisinimas jus nudžiugino?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara lapkritis

Jara lapkritis

AKC BANERIS

AKC BANERIS

12.16

12.16

Anūkis

Anūkis

AMC baneris

AMC baneris

Husquarna kuponai

Husquarna kuponai

Print

Print

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija” leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas” , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija” direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In