• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Antradienis, 8 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Apie mokyklą, mokinius ir raštuotas pirštines…

Martynas DULKĖ
2021-04-05
Naujienos
0
Mokytoja Irena Guobienė ir jos margosios pirštinės.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Gyvenimo ratas sukasi, metai greit bėga, pasaulis keičiasi, dienos darosi panašios  viena į kitą, o žmogui vis mažiau paguodos belieka. Juk ir jaunesnius dažnai aplanko ilgesys praėjusio laiko,  išgyvenamas su keista pajauta, kad dabar daug kas kitaip, visai ne taip, kaip tikėtasi, laukta. Laimė, turėjusi pasilikti amžinai, kažkur išsisklaidė, beužčiuopiami tik menki jos trupinėliai.

Tačiau amžiams  pasilieka atsiminimų šviesa, šviesa nuoširdžios bendrystės, ryšio su gyvenimo kelyje sutiktaisiais, ypač su mokytoju, kuris dešimtmečius mokė pačius mažiausius ne tik raides pažinti, skaityti, skaičiuoti, bet ir kaip elgtis, ko siekti. Šis pasakojimas apie mokytoją Ireną Guobienę. Apie jos neišpasakojamą gyvenimą, apie darbą mokykloje, tarnystę ir margais mezginiais besitęsiančią šiandienos kasdienybę.

Metai Siauruko stuksenimų ritme

Baigusi Troškūnų vidurinę mokyklą, apsisprendė toliau mokytis Panevėžio pedagoginėje mokykloje, nes jautė šiokį tokį pašaukimą būti mokytoja. Gal tai pajuto jau pirmaisiais mokslų Gurskų pradžios mokykloje metais, kuomet patyrė didį ten dirbusių mokytojų Kindurytės, Mortos Šipelytės, o galiausiai ir Jadvygos Zlatkutės Matijošienės rūpestingumą ir meilę kiekvienam mokinukui.
Nemenkai nerimaujant,  belaukiant stojamųjų egzaminų, paaiškėjo, kad jų nebus, reikės tik pasikalbėti su mandatų komisijos nariais. Dabar tai pavadintume pokalbiu. Tačiau stojančių buvo labai daug ir ilgai kalbėtis rimti pedagogai neturėjo laiko. Kažkas pavartė dokumentus, kažkas nužvelgė įdėmiau būsimą studentę, o pokalbis prasidėjo ir pasibaigė tuo, kad kažkuris paklausė, kokia pavardė…
Po kelių valandų skelbimų lentoje iškabino  įstojusiųjų (pateko ne visos) sąrašą, kuriame puikavosi ir Irenos Andriuškevičiūtės pavardė. Gyveno su keliomis studentėmis nuomojamame bute, o mokslai buvo stiprūs. D. Pinigis, Vladas Rajackas, Stonys, muzikos, dainuoti ir groti akordeonu mokęs Juozas Šidlauskas, juk jo vadovaujamas septyniasdešimties būsimų mokytojų choras dalyvavo 1955 metų vasarą Vilniuje vykusioje respublikinėje dainų šventėje. Tikriausias virtuozas buvęs aštraus žvilgsnio, sumanus piešimo mokytojas V. Panava.  Ne tik vyresni, bet ir  jaunesni pedagogai buvo puikiai pasirengę, pasižymėjo reiklumu ir stengėsi išmokyti. Tarp jaunesniųjų buvusi ir Laima Pupienytė, kuri greitai tapo Guobiene –  ištekėjo už taip pat Pedagoginėje mokykloje lietuvių kalbos mokiusio Stanislovo Guobio, kuris buvo būsimojo studentės vyro brolis.
Į tėviškę parvažiuodavo mažuoju traukinuku, kurį visi dabar Siauruku vadina. O tuomet jį vadino gal net pagarbiau, tiesiog traukiniu. Kuomet užbaigus mokslus (I – ojoje dvimečio skyriaus laidoje mokslus baigė apie šimtas merginų ir tik trys vyrukai) išaušo skirstymų į pirmąsias darbo vietas diena, merginos bauginosi paskyrimo į tolimesnį, svetimą kraštą – jei nublokš kur į Suvalkiją. Tačiau auklėtojas iš anksto paklausė, kas kur norėtų, bet, ko gero, atsirado norinčių išvykti tolėliau nuo namų.
Tad pirmoji darbo vieta – Gečionys, taip pat netoli geležinkelio, o tenykštė mokykla įsikūrusi seno dvaro rūmuose. Įdomi vieta, vaikų daug. Pradines klases mokė Vitalija Pliupelytė, todėl jaunajai mokytojai teko mokyti muzikos, piešimo, fizinio lavinimo, geografijos. Direktorius, kaip vėliau sužinojo, buvęs tarpukario laikų veikėjas, katalikiškos sąjungos „Pavasaris“ instruktorius Jonas Baranauskas buvęs itin reiklus tiek savo namiškiams, tiek mokytojams, tad panoręs nuvykti į  jaunosios mokytojos tėviškę, kad pasižiūrėtų, kaip gyvena. Gal tokia tvarka tuomet buvusi. Toje mokykloje dirbo vos metus ir švietimo skyriaus nurodymu persikėlė į Surdegio miestelį, irgi esantį prie pat geležinkelio. Smagi vieta, nuostabūs žmonės, daug jaunimo – padainuodavę, rengdavę vakarėlius, triukšmingai, spalvingai švęsdavę Užgavėnes. Viena šalia kitos veikė mokykla, kolūkio kontora, pieninė. Pieninės vyrukai mokytojams pagamindavo gardžių ledų – susukdavo visą dubenį – kabindavo šaukštais kiek tik lįsdavo susirinkę visi mokytojai.

Metai prie Šventosios

Greitai jaunystė skrieja, nors dienos, metai visai kitokie, neišmatuojamai ilgesni nei gyvenimo vidurį persiritus ar į devintą dešimtį smagiai kopiant. Ištekėjusi už Antano Guobio, išvažiavo arčiau vyro tėviškės,  šiek tiek tolėliau nuo geležinkelio, prie gražuolės upės Šventosios, į didžiulį Butėnų kaimą. Tikrai nuostabi vieta – pavasarį žydinčios ievos, alyvos, aplink sausi pušynai, uogynai, daugybė smagių sodiečių ir tuo metu sodžiuje dar gyva pagarba mokytojai.
Panevėžyje išmoko svarbiausių pedagoginių paslapčių, juk pradžios mokytojas privalėdavo gebėti darbuotis kaip virtuozas. Trys klasės mokomos vienu metu, dauguma mokinukų ateidavo nemokėdami nei skaityti, nei rašyti. Nors skaityti pramokusių vienas kitas ir atsirasdavo. Be to, nuo antros klasės reikėjo mokyti ir užsienio kalbos. Taip, rusų kalbos, kuri nelabai sekėsi, kol neatsirado televizoriai.  Mokytoją stebina, kad dabar visur braunasi brukte brukama anglų kalba, kad net mokinukai, dalyvaujantys konkursuose tėvynėje, mokytojams ir tėvams pritariant, dainuoja angliškai.
Pasitaikydavo ir tokių, kuriems mokslai sunkiai į galvas lįsdavo, nes širdyje kirbėjo išdaigos, žaidimai, kitokie sodžiaus malonumai. Kompiuterių nebuvo, o televizoriai, nors ir šį tą parodydavo, bet neprilygo pramogoms ir žaidimams su draugais šiluose ir prie upės.  Bet buvo visiems magiškai patikdavęs  kinas. Įdomu, kad vos atvykusi į Butėnus mokytoja su vyru glaudėsi gal kokių 12 kvadratinių metrų kambariuke su kiek mažesne virtuve. Visą kitą mokyklos namą užėmė klasė ir klubas skaitykla, kuriame vykdavo visi kolchozo susirinkimai, kai kas pasiimdavo pasiskaityti knygų, vakarais jaunimas sueidavo. Skaitydavo laikraščius, žaisdavo šachmatais, užsiimdavo saviveikla. Tačiau didžiausia pramoga būdavo kinas. Atveždavo gal du kartus per savaitę. Po kelių metų mokytojos šeima jau buvo pagausėjusi, butas prasiplėtė dar vienu kambariu, mat skaitykla su visa saviveikla persikėlė į kontorai bei kultūros namams pastatytą didelį namą.
Jei anksčiau gal net didesnė  kaimo mokytojų dalis buvo vyrai, tai kokia kvaila valdžia sovietų, kuri menku atlygiu išgujo iš mokyklų beveik visus vyrus mokytojus. Ne ką geriau pasielgė dabartinė, kuomet suteikė mokiniams neribotas teises, o mokytojus tiesiog užgujo, įvarė į kampą.
Uždarius mokyklą Butėnuose, I. Guobienė darbavosi Žaliosios aštuonmetėje mokykloje, o po to Svėdasų vidurinėje. Ir visur su pačiais mažaisiais, nors teko mokyti ir vyresnius – muzikos, piešimo.

Palmių giraitėje

Mokykloje dirbusi bene 36 metus, sulaukusi pensinio amžiaus, trumpai darbe tepabuvusi, nes kitokių rūpesčių atsirado. Vėliau vėl daugiau laisvo laiko atsirado, o  klebonas paprašęs pagelbėti bažnyčioje. Ten taip pat tarnavo net keliolika metų. Didžiu kruopštumu ir, atrodytų, neišsenkama energija – juk kartais dirbusi trijų, o gal net keturių tarnų darbus.
Kaip zakristijonas, paruošdavo liturginius reikmenis pamaldoms, namie išskalbdavo bažnytinius drabužius, užtiesalus, taip pat iššluodavo, išplaudavo bažnyčią bei prižiūrėjo žolynus, tą nuostabią vasarą ir žiemą žaliuojančią palmių giraitę. Žinoma didesniems darbams klebonas pasitelkdavo talką, dažnai rasdavosi, ypač bažnyčią tvarkant pagelbėjanti pamaldi moterėlė. Skambinusi ir varpais, kalbinusi tuos skardžius skambuolius, didžią brangenybę iš XVII – XVIII amžiaus. Ypač mielai mažąjį, kuris švelniai kartoja: „Mane padarė Delamarsas…“. Įsiklausydama į skardenimą ir melsdavosi, ypač ilgai skambindavo palydint į Amžinybę – sustojus eisenai prie kapo duobės, varpai dar skambėdavo…
Tarnystėn jau keli metai nebeeina, nors vis dar gieda chore,  kaip dainininkė dalyvauja ir istoriniame Svėdasų etnografiniame ansamblyje.

Pandemijos rimtyje

Tačiau tuos pagiedojimus ir padainavimus sutrikdė pandemija. Dienos iš pradžių pasidarė ilgos, bet po kurio laiko patrumpėjo, nes vis darbuose – mezga ar taip ką krapštosi. Stebėdamas, kaip virbalai juda, kaip ilgėja mezginys, stebiuosi. Atrodytų, be galo kruopštus darbas. Ne tik kruopštus, bet ir nuobodus, sunkus, tačiau jis nuramina, jis leidžia mąstyti, jis panašus į ilgą, kaupią maldą. Darbas kaip malda…
Tokia pat malda būdavę ir visi moteriški darbai sodžiuje. Kiek tekdavo valandų darbuotis ir kruopščiai, ir išmaniai, kad iš avies vilnos ar iš linų pluošto būtų pagaminamas audeklas, išaudžiamas ar suveliamas milu, po to pasiuvamas, kad šeimyna nevaikščiotų nuoga, apiplyšusi. Ilgieji vakarai, o po to ir išaušęs pavasaris, jo šviesiosios dienos naudingos tikriausiems kaimiškosios tekstilės fabrikams. Mokslai tarsi ir turėdavo nuo to išvaduoti, tačiau to meto studentės taip pat bičiuliavosi su siūlais, adata. Kokių nuostabių paveikslų, grožybių išsiuvinėdavo. Paprastai kryžiuku ar ypač meniškai įvairiaspalviais siūlais sukurdamos nuotaikas, šešėliuodamos. Gal net kvailas serialas tampa pramoga. Kad ir tas indiškas, tikriausia pasaka, jaunų žmonių drama, klasta, apgaulė, karšta meilė. Ir stalas, nuklotas pirštinėmis. Margumynai. Čia jų tik menka dalelė, daugybė iškeliavo paštu ir kitokiais būdais bičiuliams, giminėms, artimiausiems.
Raštai – prigimtiniai, tautiniai – daugeliui patinka. Kuomet įdėjau bemezgančios I. Guobienės ir jos marguolių pirštinių vaizdelius, tai „feisbukas“ tiesiog sproginėjo nuo „laikų“ ir šiltų žodžių. Kai kas net panoro ir tolimam krašte tokias pirštines mūvėti. Juk su meile padarytas daiktas šildo ypatingai ir teigiamos energijos suteikia. Gražuolės pirštinės buvo eksponuotos ir kultūros namų didžiųjų langų „galerijoje“. O buvusi mokytoja vis dar mezga, bet vis dairosi pro langą į sodą, džiaugiasi, svajoja, kad saulei sugrįžus galės purenti žemę, rūpintis gėlėmis, žolynais, augalėliais…

Kitas įrašas

Savaitgalio diskusija: Kaip švęsite Velykas?

Panašūs straipsniai

Rubikių biblioteka atostogauja

2025-07-08
0

Rubikių biblioteka skelbia, kad nuo liepos 7-osios nedirbs.

Skaitytojai nebus aptarnaujami iki liepos 29-osios....

Anykščių regioninio parko nuotr.

Anykščių regioniniame parke lankėsi aplinkosaugininkai iš Serbijos

2025-07-08
0

Anykščių regioniniame parke apsilankė svečiai iš Serbijos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos.

Lankymosi metu su serbais buvo dalijamasi patirtimi apie saugomas...

Šį savaitgalį Anykščių Safari parke – pasaulyje garsus „Wine and Food“ festivalis

2025-07-08
0

Pasiruoškite vasaros savaitgaliui, kuris pažadins visus pojūčius. Liepos 11–13 dienomis Anykščių Safari parkas taps gurmaniškiausia ir skambiausia vasaros vieta Lietuvoje – čia pirmą kartą...

Bibliotekoje – „Mėnuo Juodaragis”

2025-07-08
0

Liepos 10 dieną, ketvirtadienį, šiuolaikinės baltų kultūros festivalio MĖNUO JUODARAGIS rengėjai kviečia į ypatingą kino vakarą Anykščiuose, L. ir S....

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Rubikių biblioteka atostogauja
Anykščių regioniniame parke lankėsi aplinkosaugininkai iš Serbijos
Šį savaitgalį Anykščių Safari parke – pasaulyje garsus „Wine and Food“ festivalis
Bibliotekoje – „Mėnuo Juodaragis”
Andrioniškyje parduotuvėje mirė vyras
Tymai plinta Europoje: ekspertai ragina skiepytis ir būti budriems keliaujant

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 7 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 6 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 5 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 4 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Šį savaitgalį – Lietuvos ralio elito sugrįžimas į Ukmergę
Pigiausių maisto produktų krepšelis birželį brango 3,6 proc.
Lenkijai atkūrus vidaus sienos su Lietuva kontrolę, išvykimas yra visiškai sklandus
Pradinį įnašą pirmojo būsto pirkėjams LB siūlo mažinti nuo 15 iki 10 proc.
Panevėžyje – nauja pramoga: nuo šiol Nevėžio upe galima plaukioti pramoginiu laivu
Peržiūrint reikalavimus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriams, ekspertai lanko ligonines

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

PIANISTAI_800x800

PIANISTAI_800x800

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In