Pagalvoju, kad ne taip lengva yra rasti, kas išties tau įdomu, ir ką norėtum daryti ne dėl to, kad tau reikia pinigų. Dažnai jau kaip ir sugalvotum, tačiau mosteli ranka – ne vienas aš toks, oru gyvas nebūsi, reikia dirbti, uždirbti, būti tokiam, kaip ir visi. Protinga.
Pagalvoju, kad ne taip lengva yra rasti, kas išties tau įdomu, ir ką norėtum daryti ne dėl to, kad tau reikia pinigų. Dažnai jau kaip ir sugalvotum, tačiau mosteli ranka – ne vienas aš toks, oru gyvas nebūsi, reikia dirbti, uždirbti, būti tokiam, kaip ir visi. Protinga. Tačiau tokiu atveju dauguma iš mūsų nieko verto per gyvenimą ir nenuveikiame. Pasiteisinimų turime šimtus, esame tiesiog ekspertai.
O štai Kinijoje neturtinga ir iš šiukšlių rinkimo ir perdirbimo išgyvenanti 88-erių moteris Lou per paskutinius 40 metų išgelbėjo nuo mirties ir išaugino per 30 vaikų. „Šiems vaikams reikia rūpesčio ir meilės. Tai brangios gyvybės. Aš nesuprantu, kaip žmonės gali palikti tokius vaikus gatvėje“,- sakė moteris. Ji su vyru, kuris jau 17 metų miręs, pragyvendavo rinkdama ir perdirbdama šiukšles, kai 1972 metais rado mergaitę, gulinčią tiesiog šiukšlėse. „Ji būtų mirusi, jeigu nebūtume paėmę“,- sakė ji. Kai ji ir jos vyras žiūrėjo, kaip mergaitė augo, jie suprato, kad tikras jų noras yra „rūpintis vaikais“. Pora išaugino tik vieną savo tikrą dukrą, gyveno palaikiame namelyje, bet išgelbėjo per 30 naujagimių, kuriuos aptikdavo gulinčius šiukšlių konteineriuose. Jie išauklėjo 4 vaikus, o kitus paaugino ir surado jiems namus.
„Aš supratau, jog jeigu turime pakankamai jėgų rinkti šiukšles, tai kaip mes negalime grąžinti į gyvenimą tokį vertingą dalyką kaip žmogaus gyvybė“,- savo apsisprendimą aiškino Lou.
Jos jauniausias rastas berniukas Žang Kilin, kurį ji rado konteineryje, kai jai buvo 82 metai, jau septynmetis. Ji davė jam kinišką vardą, kuris reiškia „Brangus ir retas“. „Nors jau buvau sena, negalėjau jo palikti mirti“,- aiškina moteris. Šiandien senolei auklėti berniuką padeda kiti jos vaikai.
Gyventojai ją gerbia kaip vietinę didvyrę, kuri nors ir neturi nei jėgų, nei pinigų, vis tiek gelbėja vaikus.
Įdomu, kaip mums reikėtų pasiaiškinti šitai senolei, ko ir kodėl mes negalime daryti?
