Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į gautas pastabas ir pasiūlymus pirmojo derinimo metu, parengė ir suinteresuotoms institucijoms pakartotinai teikia derinti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, numatančias visos valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms ir valstybinės žemės sklypų nuomos, panaudos sutarčių sudarymo funkcijas perduoti vykdyti ne savivaldybių taryboms, o merams.
Valstybinės žemės perdavimas kaimų gyvenamosiose vietovėse ir savivaldybių savarankiškumo stiprinimas numatyti ir XIX Vyriausybės programoje ir yra vienas iš Aplinkos ministerijos veiklos prioritetų.
„Džiaugiuosi, jog šios kadencijos metu parengėme įstatymų pakeitimus, kuriuose numatyti Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisos. Tikime, jog šie numatomi pokyčiai padės greičiau ir efektyviau savivaldybėms bei kaimų gyvenamosioms vietovėms pasiekti savo tikslų įgyvendinimą, savarankiškai valdant žemę. Ne kartą esu girdėjęs, kad biurokratinė našta susijusi su žemės naudojimu yra stipriai per didelė šalyje ir neįgalina pilnai atlikti savivaldai savo kaip šeimininko funkcijų. Mūsų šios kadencijos tikslas – mažinti biurokratinę naštą, suteikiant tiek savivaldybėms, tiek kaimo gyvenamosioms vietovėms daugiau savarankiškumo bei įgalinti jas priimti sprendimus. Inicijuojamos reformos leis savivaldybėms greičiau įveiklinti žemę, pritaikyti ją gyventojų poreikiams – nuo miestų infrastruktūros plėtros iki gamtinio turto puoselėjimo. Kaimiškose vietovėse sprendimai taip pat bus priimami greičiau, atsakingiau ir arčiau vietos bendruomenių“, – pažymėjo aplinkos ministras P. Poderskis.
Įstatymų pakeitimai naudingi ir fiziniams asmenims tvarkant kasdienius klausimus, susijusius su valstybine žeme, ir juridiniams asmenims, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu ir jiems tenka spręsti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo klausimus.
Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje galima nemokėti, kai atstatomi sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio) ir nesikeičia valstybinės žemės sklypo užstatymo statiniu plotas ir bendras statinio plotas.
Žemės įstatymo pataisose nustatyta tvarka, kuomet savivaldybės patikėjimo teise valdomas valstybinės žemės sklypas turi būti perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Tai atvejai, kuomet sklypas reikalingas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms nekilnojamojo turto valdymo funkcijoms atlikti. Taip pat nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galės sudaryti servitutų nustatymo sandorius.
Tikimasi, kad šiuo metu savivaldybių tarybų vykdomas valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių tvirtinimo funkcijas perdavus vykdyti merams, procesai sutrumpės, žmonėms nereikės laukti, kol įvyks savivaldybių tarybų posėdžiai, o valstybinė žemė bus įveiklinta greičiau.
Taip pat peržiūrėti kriterijai, kuriuos atitinkantiems sandorių projektams privalomai turėjo būti gauta Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandorio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsisakyta privalomos Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorių, susijusių su įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais.
Savivaldybėms nebūtų perduodama ta valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise jau perduota kitiems subjektams.
2024 metų pradžioje baigus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos pirmąjį etapą, savivaldybėms jau perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.
Šios Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.
