Ketinama uždaryti Svėdasų pašto skyrių.
Neseniai, birželio 13-ąją, „Anykštos“ interneto svetainėje pasirodė dėmesio vertas, labai prasmingas ir reikalingas straipsnis „Susisiekimo ministerija išsakė lūkesčius dėl Lietuvos pašto veiklos“.
Pasirodo, Susisiekimo ministerija pateikė Lietuvos paštui atnaujintą lūkesčių raštą, kuriame nubrėžti valstybės keliami tikslai dėl svarbiausių akcinės bendrovės veiklos krypčių ir prioritetų.
„Nedovanotina, jei Lietuvos paštas nesugeba tinkamai paaiškinti visuomenei vykdomų pokyčių, jų priežasčių ir naudos, dėl ko gyventojai priversti kreiptis į Vyriausybę. Pašto paslaugos turi atitikti nustatytus standartus, būti aukščiausios kokybės, (…) ne mažiau svarbu, kad modernizuojant pašto veiklą visos suinteresuotos šalys – klientai, darbuotojai, vietos bendruomenės, savivaldybės – būtų iš anksto informuoti apie būsimus pokyčius, būtų paaiškintos jų priežastys ir, jei reikia, sudaromi pereinamieji laikotarpiai – to šiuo metu trūksta“, – teigia šalies Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Skaitydamas šį straipsnį, prisiminiau, kaip prieš kokį dešimtmetį buvo panaikintas (uždarytas) Vaitkūnų pašto skyrius. Tuose kraštuose paštas veikė nuo pokario laikų, jis buvo neatskiriama vietinių žmonių gyvenimo dalis, ištisos kartos mielai naudojosi pašto paslaugomis. Ir netikėtai pasklido žinia, kad Vaitkūnuose pašto nebeliks. Kažkur kažkas aptakiai pašnekėdavo apie būtinybę mažesnius paštus optimizuoti, restruktūrizuoti, nes jie neperspektyvūs, nuostolingi ir panašiai. Niekas su gyventojais ta tema konkrečiai nekalbėjo, niekas neklausė žmonių nuomonės, nesidomėjo, ar reikalinga kaime tokia įstaiga, ar ne, neorganizavo jokių apklausų, susitikimų, susirinkimų. Aukščiausios pašto vadovybės buvo nuspręsta, kaip kirviu nukirsta. Kaip sakoma, „žodis tapo kūnu“: vieną dieną pašto Vaitkūnuose nebeliko.
Sielodamiesi dėl panaikinto vietinio pašto Vaitkūnų, Kunigiškių, Jotkonių, Gykių, Miškinių, Gudonių ir kitų kaimų gyventojai džiaugėsi bent tuo, kad liko ši svarbi įstaiga Svėdasų miestelyje – seniūnijos centre. Viltingai tikėdamiesi, kad Svėdasuose paštas tikrai išliks ir niekas niekada nesikėsins jo panaikinti, Vaitkūnų pašto klientai noriai pradėjo naudotis ir iki šiol tebesinaudoja jo paslaugomis. Šio krašto žmonėms ypač pasisekė, kad juos aptarnauja Vaitkūnuose gyvenanti laiškininkė ir kaimo seniūnaitė, gerai visiems pažįstama ponia Zita. Jos dėka gyventojus laiku pasiekia laiškai, pašto siuntos, nustatytos išmokos, prenumeratoriai nevėluodami gauna naujausią spaudą. Tiek gerbiamoji Zita, tiek kiti Svėdasų pašto laiškininkai yra laukiamiausi kaimuose žmonės. Nors ten, AB „Lietuvos paštas“ vadovybės sluoksniuose, mėgstama postringauti apie „mobiliuosius laiškininkus“, paštomatus, pašto kurjerių tarnybas, įvairias internetines paslaugas, vis dėlto sunku net ir dabar, XXI amžiuje, įsivaizduoti kasdieninį mūsų gyvenimą be įprastos pašto įstaigos. Juk toli gražu ne visi piliečiai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, naudojasi internetu, kompiuteriais, išmaniosiomis technologijomis, jiems tiesiog būtinas tiesioginis bendravimas su paštininkais. Pašte klientai gali gauti ir išsiųsti laiškus, siuntinius, pinigines perlaidas, prenumeruoti spaudą, sumokėti mokesčius, įsigyti įvairių būtiniausių prekių ir t.t.. O kas išmokės įvairių kategorijų žmonėms gausybę visokiausių valstybės skiriamų išmokų, jei ne pašto darbuotojai? Vėlgi ne visi žmonės naudojasi banko kortelėmis ir ne visi nori gauti kas mėnesį priklausančias išmokas bankiniais pervedimais – nemaža tokių, kurie nori pinigėlius paimti iš paštininkų rankų.
Tokia panegirika užsiimu ir pašto įstaigos bei paštininkų veiklą giriu neatsitiktinai. Kone kasdien bendraudamas su paprastais sodiečiais, gerai žinodamas jų problemas, rūpesčius, šiomis dienomis išgirdau nerimo kupinus žodžius apie Svėdasų pašto likimą. Ne vienas Svėdasų krašto gyventojas išsakė nuogąstavimus, esą AB „Lietuvos paštas“ vėl užsimojo organizuoti reformas, tad jau nulemtas ir taip reikalingo Svėdasų pašto likimas.
Ar tokie svėdasiškių nuogąstavimai yra pagrįsti, ar iš Vilniaus, iš centrinės Lietuvos pašto būstinės, atskriejančios žinios yra pagrįstos, o ne gandų lygio, pasiteiravau Svėdasų seniūnijos seniūno Sauliaus Rasalo. Pasirodo, visa tai neišgalvota, tos nerimastingos žinios jaudina ir seniūną, didžiulę seniūnijos teritoriją aptarnaujantis Svėdasų pašto skyrius Lietuvos pašto vadovybės sprendimu netolimoje ateityje tikrai gali būti panaikintas, numatyta net data, kuri priderinta prie Šv. Onos atlaidų… Pasitelkus juodąjį humorą, gal tai daroma taip pat dėl gyventojų „patogumo”, kad žmonėms ilgiau atmintyje pasiliktų toks „įsimintinas reiškinys“.Tai, žinoma, daugiau juokas pro ašaras…
Taigi, dar kartą atidžiai skaitau gerbiamo Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio rašte išsakytus lūkesčius dėl Lietuvos pašto veiklos, kur teigiama, jog, „modernizuojant pašto veiklą“, būtina informuoti apie būsimus pokyčius visus suinteresuotus asmenis, paaiškinti jų priežastį, sudaryti pereinamąjį laikotarpį ir panašiai. Kažkodėl apie galimą pašto uždarymą niekas iš reformos organizatorių nebando kalbėtis su gausiais pašto klientais, bendruomenėmis bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurių Svėdasų krašte yra ne viena, nesitariama su visuomene, neišklausoma gyventojų. Pasak seniūno, reikia susitikimo su reformos iniciatoriais, reikia, kad „reformatoriai“ išklausytų žmonių nuomonę, pastabas, pasiūlymus, pageidavimus.
Nors jau nugyvenau solidų gyvenimo tarpsnį, niekaip nesuprantu kai kurių šalyje organizuojamų reformų. Kaipgi gali pagerėti gyventojų aptarnavimo kultūra, kaipgi pagerės pašto paslaugų kokybė, tų paslaugų prieinamumas, jeigu nebeliks pašto įstaigos, jeigu sumažės pašto skyrių ir darbuotojų skaičius? Mano kalbinti kai kurie svėdasiškiai atvirauja, kad nebeprenumeruos laikraščių, netgi mėgstamos „Anykštos“, kadangi po atitinkamų reformų, pašto panaikinimo, paštininkų etatų sumažinimo spauda gali pasiekti nebe tą pačią dieną, o tik po dienos kitos, informacija bus pasenusi, nebeaktuali. Ypač jaudinasi dėl pašto uždarymo garbaus amžiaus senjorai. Gal po visokių pertvarkų ir čia keisis tvarka, gal ir vėl provincijos žmogus „liks ant ledo“? Nerimauja ir dirbantys žmonės, nes žino, kad registruoto laiško pasiimti reiks važiuoti nebe į Svėdasus, o į Anykščius. Jei reforma nesustos, tai ateityje gal teks keliauti į Uteną? Vėliau į Vilnių?
Labai dažnai visokias optimizacijas, reorganizacijas bandoma pateisinti lėšų taupymu. Tenka tuo labai suabejoti, vien pagalvojus apie šiai didingai organizacijai priklausančio turto tvarkymą. Vėl prisimenu Vaitkūnų paštą. Jis veikė dviaukščio daugiabučio namo pirmajame aukšte, tam tikslui paskyrus pusę vieno buto. Paštą uždarius, antrajame aukšte pusėje buto gyvenanti šeima galėjo pasigerinti gyvenimo sąlygas ir tą kitą pusę buto privatizuoti. Taip ir būtų atsitikę, jeigu Lietuvos pašto atstovai būtų lankstesni, tolerantiškesni, neužkėlę parduodamo būsto kainos iki neprotingo lygmens, jeigu gyventojams būtų pasiūlę pašto patalpas įsigyti kuo palankesnėmis sąlygomis, už protingą kainą, nevilkinant pirkimo-pardavimo proceso. Bet prabėgo tiek metų, o ta buvusio pašto buveinė taip ir liko neparduota, yra apleista, neprižiūrima, nešildoma, neremontuojama, taigi jos būklė šiuo metu tikrai vargana. Kažin ar dabar jau atsirastų koks pirkėjas, norintis net ir pusvelčiui tokias patalpas įsigyti. Dar gerai, kad tame pat daugiabutyje gyvena žmonės, kurie bent jau apšienauja žolę, iškirto menkaverčius krūmus, tai nors buvusio pašto aplinka šiek tiek tvarkingesnė. O kiek tokių buvusių paštų, tapusių „vaiduokliais“, yra visame Anykščių rajone, visoje Lietuvoje? Toks apleistas, neprižiūrimas, netvarkomas turtas liudija apie neūkiškumą, netgi betikslį lėšų švaistymą. Juk kai kurios nenaudojamos patalpos dar gali būti šildomos, stebimos saugos firmų, galbūt už kai kurias tenka mokėti nuomos ar kitokius mokesčius. Taigi, kyla klausimas, koks likimas lauks Svėdasų pašto patalpų, jei ši įstaiga tikrai bus uždaryta? Kas norės pirkti ar nuomotis tas pašto patalpas? O jos šaltuoju metų laiku vis tiek bus šildomos, taigi, bent jau už šildymą teks mokėti mokesčius. Ar tai racionalu, ar padės Lietuvos paštui taupyti lėšas? Vėlgi tokių uždaromų paštų juk bus ne vienas ir ne du…
Susisiekimo ministerijos lūkesčiuose dėl Lietuvos pašto veiklos randu ir tokias eilutes: „Lietuvos paštas, gerindamas teikiamų paslaugų kokybę, turi didinti klientų pasitenkinimą, nuolat ieškoti sprendimų, kurie leistų vartotojams patogiai naudotis pašto paslaugomis…“ Abejoju, ar pasirinkus kelią uždarinėti pašto skyrius ir mažinti etatus, paslaugų kokybė pagerės, ar klientai liks patenkinti. Ir kas gali garantuoti, ar Lietuvos paštas pateisins Susisiekimo ministerijos ir gyventojų lūkesčius?
