Vyriausioji Anykščių rajono architektė Daiva Gasiūnienė, jeigu neprojektuotų, nebraižytų, nekurtų naujų miesto įvaizdžių, dirbtų operacinėje – jos svajonių profesija buvo tapti gydytoja chirurge.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva GASIŪNIENĖ iškeliaus gyventi į taip mėgstamą Šveicariją… Tiesa, konkreti data nežinoma… „Kitame gyvenime norėčiau gimti moterimi ir gyventi Šveicarijoje“, – pokštauja pašnekovė.
– Žmogus, kuriuo žavitės?
– Labai daug kuo žaviuosi. Žaviuosi pačiais artimiausiais – tėvais, vaikais, vyru (juokiasi…). Žaviuosi protingais, nepopulistais žmonėmis, ypač tais, kurie net žinodami, kad gali nukentėti, neišduoda savo įsitikinimų ir laikosi profesionalios nuomonės, nors ji ir nepatraukli. Dažnai žavimės garsiomis asmenybėmis, net nepastebėdami šalia savęs esančio visom prasmėm gražesnio…
Labai žaviuosi vienu Anykščių žemės žmogumi, tikru intelektualu – tai Bronė Lukaitienė. Tai – žmogus, kuris aplinkiniams nesuprantant, o kartais net niekinant, atiduoda visą širdį ir veržlų protą savo gimtam kraštui; kuriai niekada nestinga inovatyvių, novatoriškų idėjų.
Žaviuosi rašytoja, literatūrologe, Vilniaus universiteto profesore Viktorija Daujotyte, kuri pasakė: „Kultūra yra didžioji šviesiųjų pasaulio jėgų vienybė. Tik kultūra begali bandyti pasaulį ištraukti iš melo ir smurto bedugnės. Kultūros žmogus su niekuo nelenktyniauja svarbumu, niekur nesiskverbia, nesiekia pirmenybės ir pripažinimo. Kuo kultūra didesnė, tuo ji tylesnė“.
– Didžiausias iššūkis?
– Sugebėti mylėti kitų neteisiant, o atvirkščiai – ieškant problemos priežasčių savyje. Taip pat – nuolatos tobulėti. Nebijoti rizikuoti dėl aukštesnių tikslų ir kitų gerovės. Mokytis pasitikėti žmogumi. Nebijoti suklysti. Pagaliau, sugebėti būti savimi ir kitam leisti būti savimi. Visame kame vadovautis principu; „Mažiau yra daugiau“.
– Apie ką dabar daugiausiai galvojate?
– Kodėl žmonės kaltina kitus, užuot pasiknaisioję savyje? Kodėl duotas žodis gali būti taip greitai pakeičiamas? Vienas budistų vienuolis yra pasakęs: „Jeigu jau davei pažadą – tai upę perplauk, kalnus pereik, bet pažadą ištesėk. Juk priešingu atveju, kam žadėti?“
– Jūsų labiausiai vertinama dorybė?
– Ištikimybė.
Visą „Prusto klausimyną” skaitykite laikraštyje „Anykšta“
