„Atgaražins“ A. Baranausko klėtelę, remontuos B. Buivydaitės tvartelį ir statys trečią bokštą

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus nuo poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelės gaubto nuims daug kritikos susilaukusius stendus, remontuos vaikų rašytojos Bronės Buivydaitės muziejaus tvartelį bei Šeimyniškėlių piliakalnio komplekse statys trečiąjį bokštą.
Apie tai portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su muziejaus direktore Audrone PAJARSKIENE.

– Gerbiama Audrone, mus pasiekė informacija, kad planuojama Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, renovuoti vaikų rašytojos B. Buivydaitės memorialinį muziejų.

– Muziejaus renovuoti tikrai neplanuojame. Buivydaitės muziejuje yra parašytas projektas Anykščių vietos veiklos grupei. Dabar kaip tik baigiame derinti ir jau laukiame galutinio sprendimo. Maždaug 98 procentai, kad mūsų projektas bus sėkmingai įvertintas ir netrukus pasirašysime sutartį. Tai Buivydaitės muziejuje planuojame trijų metų trukmės aktyviųjų veiklų projektą.

Tas turinys susidarys iš edukacijų, koncertų, truputėlį edukacinėms veikloms bus atliekamas paprastasis remontas tvartelyje. Tikslinė grupė yra vyresniojo amžiaus asmenys, tos edukacijos yra susijusios su jų integracija ir atskirties mažinimu. Tema vadinsis „Stebuklingas kūrybos sodas“, viskas vyks per B. Buivydaitės gyvenimą ir kūrybą. Tai bus gamtos pažinimo, maisto derinimo edukacijos. Pati edukacijų vieta bus pritaikyta judėjimo ir regėjimo negalią turintiems žmonėms.

Čia yra „minkštieji reikalai“ Buivydaitės muziejuje, kurie faktiškai vyktų per europinį projektą. Bendra jo vertė yra maždaug virš 80 tūkstančių eurų. Mes įsigyjame priemones ir trejus metus organizuojame edukacines veiklas.

Kadangi pats B. Buivydaitės namas yra kultūros paveldo objektas, tai yra labai sudėtingi dalykai su jo remontais. Pradžioje reikalingi visi tiriamieji darbai. Aišku, būtų labai gerai, jeigu galėčiau drąsiai pasakyti, kad mes restauruojame ir tvarkome patį B. Buivydaitės namą. Bet kol kas planuojamos vasaros veiklos lauke, pritaikant tą mūsų vadinamą malkinę edukacinėms veikloms.

-Viešojoje erdvėje ne kartą kelta problema, kad kai kuriuose gausiai turistų lankomuose muziejuose nėra įrengti šiuolaikiški tualetai. Sakykite, o B. Buivydaitės muziejuje lankytojams yra įrengtas tualetas?

– Viduje yra, žinoma. Vanduo viduje, kanalizacija, tualetai. Dušo nėra.

Rašytojo Jono Biliūno memorialinėje sodyboje–muziejuje yra tik lauko tualetas. Iš tikrųjų, mes ten planuojame įrengti tualetą, bet čia tolima perspektyva.

Yra mano įsivaizdavimas, kad dabartiniame tvarte, kuris nėra kultūros paveldo objektas, galima daryti vietinę kanalizaciją ir ten įrengti daugiau kaip rezidencines erdves, išsaugant šalia memorialinį palikimą, o ten jau kuriant tokią aktyviąją kultūrinę zoną, kur, mano įsivaizdavimu, net galėtų reziduoti menininkai.

– Tai gal Anykščių seniūnijos Niūronių kaime esančioje rašytojo J. Biliūno tėviškėje lauko tualetą vis dėlto reikėtų palikti kaip autentikos dalį?

– Dabar tai tikrai jis lieka, kaip ir šulinys lieka. Nes iš tikrųjų, kiekvienam pajudėjimui reikalingi labai dideli pinigai ir, aišku, ilgos procedūros.

– Viešojoje erdvėje daug komentarų, kad tualetas nėra įrengtas ir rašytojo A. Vienuolio name ir dėl to lankytojams gamtinių reikalų atlikti tenka bėgioti į kitą gatvės pusę.

– A. Vienuolio namas – kultūros paveldo objektas. Čia tikrai labai sudėtinga. Viduj nėra, bet mes turim savo lankytojų centre ir administraciniame pastate. Čia du žingsniai ir viskas yra, ko reikia civilizuotam aptarnavimui. Memorialinėse ekspozicijose ir memorialiniuose kambariuose, aišku, buvo laikas, kad buvo tualetas. Bet vyrai ten bandė ieškoti, kur ten bėgo nuotėkos, kur ten viskas galėjo vykti. Tai sudėtinga čia dabar būtų atrasti, kaip tais laikais tualetai funkcionavo.

– Ar jau pajudėjo A. Baranausko klėtelės gaubto remonto darbai? (Priminsim, kad gaubtą buvo numatoma remontuoti vykdant Muziejinės kalvos infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros projektą, kurį parengė savivaldybės architektūrinės idėjos konkursą laimėjusi  ir už tai 10 tūkstančių eurų gavusi mažoji  bendrija „Fragment architektai“. Muziejaus teritorijoje buvo numatyta įrengti net požeminę konferencijų salę, tačiau visuomenė prieš tokias muziejaus teritorijos pertvarkas sukilo ir su konkurso laimėtojais sutartis buvo nutraukta rajono mero Kęstučio Tubio sprendimu, – red. pastaba)

– Pajudėjo. Mes, muziejus, savo lėšomis parengėme paprastojo remonto sąmatą. Su savivaldybe kalbėjome, prasidės viešųjų pirkimų procedūros, darbų rangą savivaldybė pati užsakys.

Planuojame, kad kitais metais, kai 200 metų bus mūsų klėtelei, galėtume su nauja ekspozicija atsiverti, su naujais langais, nauju stogu. Būtent jau turime ir galimos ekspozicijos koncepciją. Žodžiu, reikalingos ir lėšos, bet ieškome įvairiomis formomis – per projektus, per fondus.

Dabar esame pateikę Baranausko klėtelės koncepcijos įgyvendinimo projektą Lietuvos kultūros tarybai. Turime paskaičiavimus, kad klėtelės gaubto remontas kainuotų apie 100 tūkstančių eurų.

Šiais metais taip pat padarėme Antano Vienuolio memorialinio namo tvarkybos darbų projektą. Jis buvo rengiamas beveik devynis mėnesius. Palyginimui, įsivaizduokite, tų tvarkybos darbų sąmata Vienuolio namui yra beveik 700 tūkstančių eurų.

Dabartinis vaizdas po paprastojo gaubto remonto (A. Baranausko klėtelės) pasikeis: bus sugrąžintas pirminis vaizdas, gaubtas bus permatomas, klėtelė bus matoma.

– Šeimyniškėlių piliakalnio komplekse buvęs muziejaus direktorius Antanas Verbickas labai norėjo pastatyti dar vieną bokštą. Ar jis bus statomas?

– Pagal projektą yra numatytas kitas bokštas. Būtų dar viena taip vadinamoji galerija ir šalia, kur buvo sodo namelis (dabar jis kaip ir turėjo laikinai uždengtą stogą), šitoj vietoj būtų dar vienas bokštas. Dabar būtų trys iškilę bokštai. Naujas bokštas būtų statomas faktiškai už muziejaus lėšas.

– Dar portalo anyksta.lt komentaruose teko skaityti, kad A. Vienuolio kapas, esantis šalia rašytojo namo, atrodo gana apleistas.

– O ne, čia gal prieš metus skaitėte. Mes dabar turime naują aplinkos tvarkytojo pareigybę, kurios muziejus anksčiau neturėjo. Šiais metais iš Užimtumo tarnybos turime apželdintoją, dar papildomai priėmėme vieną darbininką. Tegul niekas nevaro Dievo medin, dabar ir tvarkyta, ir želdinta, ir ravėta. Kiekvieną dieną moterys su grėbliukais… Kapo aplinka tikrai yra prižiūrėta ir čia jau principo reikalas.

– Įsibėgėjo spalis. Ar muziejus dar sulaukia ekskursantų iš kitų miestų?

– Dabar tas metas, kai, iš tikrųjų, dar važiuoja. Iki spalio 18 dienos dar turime užsakymų.

– Interviu pabaigai – papasakokite apie patį muziejų. Kiek jame šiuo metu dirba darbuotojų, kokie yra įstaigos asignavimai ir kita?

– Yra 32 etatai, o sezono metu – iki 40. Darbuotojų yra truputėlį daugiau, nes kai kurie dirba po pusę etato.

Muziejuje yra trys skyriai: Rašytojų memorialinis, Krašto istorijos ir etninės kultūros skyrius (Arklio muziejus). Taip pat dar yra Ūkio padalinys.

O ekspozicijos veikia B. Buivydaitės name–muziejuje, J. Biliūno name–muziejuje, Arklio muziejuje, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių muziejuje, Siauruke, Šeimyniškėlių piliakalnio komplekse, A. Vienuolio name, A. Baranausko klėtelėje ir Stanislovo Petraškos ekspozicija administraciniame pastate.

Mūsų bendrasis biudžetas nesiekia milijono. Mums savivaldybė skiria apie 570 tūkstančių eurų. Virš 30 procentų mes užsidirbame patys mums reikalingos sumos, nes įstaigos atlyginimams lėšos skiriamos tik devyniems mėnesiams ir savaitei. Specialiosios programos lėšos, kurias mes šiuo metu surinkome (neskaitant projektinių lėšų), siekia apie 210 tūkstančių eurų. Pernai per sezoną tokių lėšų surinkome apie 280 tūkstančių eurų. Tai, kaip savivaldybės biudžetinei įstaigai, yra daug.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas