Aplinkos ministerija antradienį pristatė kartu su partneriais parengtą Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimą, kuris atskleidė, kad šaliai reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys būsto pasiūlos didinimą, įperkamumo gerinimą, socialinio ir prieinamo savivaldybių būsto plėtrą bei efektyvesnį esamo būsto fondo panaudojimą.
„Būsto prieinamumas šiandien yra vienas svarbiausių socialinės ir ekonominės politikos klausimų. Jis tiesiogiai susijęs su žmonių gyvenimo kokybe, regionų patrauklumu, socialine sanglauda bei valstybės konkurencingumu. Galimybių vertinimo rezultatai bus labai svarbūs rengiant ilgalaikę kokybiško būsto prieinamumo politiką Lietuvoje bei mažinant finansinius barjerus jaunoms šeimoms ir pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Situacija šalyje nevienoda
Pasak ataskaitos rengėjų, viena opiausių problemų išlieka prieinamo būsto pasiūlos trūkumas regionuose, esančiuose toliau nuo didžiųjų miestų. Dėl mažo ekonominio atsiperkamumo bei nedidelio potencialių pirkėjų rato nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai čia nevysto naujų projektų, todėl kai kuriose savivaldybėse neatsiranda šiuolaikiškų daugiabučių.
Pagal 2024 m. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis, apie 87 proc. šalies namų ūkių gyvena nuosavame būste, apie 12 proc. išsinuomoja būstą arba gyvena nemokėdami nuomos, o likę gauna valstybės pagalbą būstui išlaikyti. Tačiau šie skaičiai slepia svarbų pokytį: per 2010–2024 m. nuomojančių namų ūkių skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 86 tūkst. iki 181,5 tūkst., o valstybės pagalbą būstui išlaikyti gaunančių namų ūkių skaičius padidėjo nuo 5,2 tūkst. iki 20,6 tūkst. Kitaip tariant, vis daugiau žmonių negali ar nepageidauja turėti nuosavo būsto ir kreipiasi arba į nuomos rinką, arba į valstybę pagalbos.
Reikšmingi skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių
Naujausi duomenys taip pat rodo, kad kaimo vietovėse net ketvirtadalis namų ūkių vis dar verčiasi be pagrindinių buitinių patogumų, o bendrai šalyje 8,6 proc. asmenų gyvena prastos kokybės būstuose su varvančiu stogu, drėgnomis sienomis ar supuvusiais langais.
Visai kita situacija stebima didžiuosiuose šalies miestuose bei kurortinėse vietovėse – čia būstas statomas, tačiau jo taip pat trūksta – dėl didėjančio miestų gyventojų skaičiaus, dėl investicinių ar spekuliacinių priežasčių sudaromų sandorių, kai būstai įsigyjami ne nuolatiniam gyvenimui, o asmeniniam poilsiui arba nuomai.
Nepaisant to, kad dalis NT šalyje stovi tušti ar yra nenaudojami dėl prastos būklės, perpildytuose būstuose Lietuvoje vis dar gyvena net 26 proc. asmenų. Juose vienam nariui tenkantis plotas neatitinka normatyvų, augantiems vaikams nėra užtikrinami atskiri kambariai.
„Didelė būsto fondo dalis vis dar neatitinka tinkamų gyvenimo sąlygų energetinio efektyvumo požiūriu. Renovuotinų gyvenamųjų pastatų fondą sudaro 472,7 tūkst. pastatų, reikšminga jų dalis yra prastos energinės būklės, todėl modernizavimas yra viena pagrindinių būsto kokybės gerinimo krypčių”, – rašoma vertinime.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pirmąjį būstą siekiantys įsigyti jauni gyventojai susiduria su finansinėmis kliūtimis, o valstybės pagalbos instrumentai jiems taikomi ribotai. Dėl aukštų būsto kainų jaunos šeimos susiduria su itin ilgu taupymo laikotarpiu, o daliai jų gauti kreditą tampa neįmanoma dėl griežto bankų rizikos vertinimo.
Pateikė siūlymus
Vertinime akcentuojama, kad siekiant spręsti būsto prieinamumo problemas, būtina iš esmės keisti savivaldybių vaidmenį, pavyzdžiui, efektyviau panaudojant jau esamą būsto fondą. Socialinio būsto sektorius Lietuvoje išlieka vienas mažiausių ES, todėl daliai gyventojų socialinio būsto tenka laukti kelerius metus.
Ekspertų teigimu, socialinio būsto plėtrą stabdo ne tik finansinių išteklių trūkumas, bet ir ribotos galimybės savivaldybėms įsigyti tinkamus būstus rinkoje. Be to, dalis savivaldybių valdomo NT nėra pakankamai efektyviai įveiklinama.
Analizės rengėjai siūlo plėsti savivaldybių būsto fondą kaip atskirą instrumentą, taip padedant gyvenamąja vieta aprūpinti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius bei vaikus auginančius vienišus tėvus. Taip pat rekomenduojama taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelius, kurie leistų savivaldybėms rezervuoti dalį būstų naujai vystomuose projektuose.
Siekiant paskatinti naujų būstų pasiūlą ir privataus kapitalo investicijas, siūloma optimizuoti teritorijų planavimo bei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesus. Administracinių procedūrų trumpinimas galėtų sumažinti būsto projektų įgyvendinimo kaštus ir galutinę kainą.
Regionų patrauklumui didinti siūloma sukurti specialius mokestinių paskatų modelius, apimančius žemės, NT ar infrastruktūros mokesčių lengvatas vystytojams, investuojantiems vietovėse, kur būsto rinkos kainos yra žemos.
Taip pat ataskaitos rengėjai siūlo savivaldybėms suteikti teisę papildomai apmokestinti apleistus, nenaudojamus būstus ir supaprastinti jų pripažinimo bešeimininkiu tvarką, kad toks turtas būtų greičiau perimamas ir pritaikomas socialinėms reikmėms.
Svarbus dokumentas priimant sprendimus
Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimą parengė UAB „Smart Continent Management Institute”, bendradarbiaudami su Aplinkos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijomis, Lietuvos banku, VšĮ CPVA, ILTE, asociacijomis, savivaldybėmis. Dokumentu siekiama užpildyti analitinių duomenų trūkumą šalies būsto politikoje, išsamiai išanalizuoti esamą situaciją bei suformuluoti strateginius tikslus ir priemones. Šio vertinimo rezultatai bus panaudoti rengiant nacionalinę būsto prieinamumo strategiją, kurią planuojama parengti iki šių metų pabaigos.
Šis vertinimas yra finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos techninės paramos lėšomis.























