Atrastas žymiausio dievdirbio kūrinys stovėjo Levaniškiuose

Į Lietuvos etnografijos muziejų pateko Kėdainių rajone rasta žymiausio lietuvių dievdirbio, tautodailininko Vinco Svirskio (1835–1916) skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“, stovėjusi, jau beveik neabejojama, Levaniškių kaime, šalia Traupio.
Paaiškėjo, kad ilgus metus skulptūrą saugojo iš Viešintų kilęs šaulių sąjungos narys, rašytojas Julijonas Kęstutis Malinauskas. Jo klasės draugas, Viešintų bendrijos pirmininkas Vincas Mykolas Zaikauskas „Anykštai“ pasakojo, kad iš J. K. Malinausko dar anksčiau yra išgirdęs įdomių detalių apie prašapusią garsiojo skulptoriaus skulptūrą.

Atrado šiauduose

„Mano klasiokas (J. K. Malinauskas – aut. past.) rado Levaniškiuose ant tvarto, ant šiaudų tą skulptūrą, ją nuplovė, sutvarkė ir parsivežė į Kėdainius. Paskui kėlėsi į Kauną, ją pardavė. O kai Kaunan kėlėsi, siūlė Nepomuką ir mums, Viešintų bendruomenei. Buvo kovido metai, galvoju, ką mes čia svetimą daiktą imsim, sakau, siūlykit Levaniškiams, gal jie paims, gal atstatys. Turime savo muziejų, bet tada nei važinėti nebuvo galima. Taip ir liko. O kodėl Levaniškiai nesusidomėjo, nežinau“, – apie netikėtai atsiradusią „Šv. Jono Nepomuko“ skulptūrą pasakojo V. M. Zaikauskas. Jis tikina, kad klasės draugas neįsivaizdavo, kokį lobį iš tiesų rado, galvojo, jog tai – iš medžio drožtas Rūpintojėlis.

„Klasiokas nežinojo, kad tai Svirskio skulptūra. Kada jis dar tarybiniais laikais, gal apie 1950 metus, važiavo į Troškūnus, spartakiadą, ji dar buvo. Malinauskui tada atrodė, kad čia – Rūpintojėlis, ir tik dabar išaiškėjo, kad ji yra Svirskio daryta, – pasakojo Viešintų bendrijos pirmininkas, politinis kalinys V. M. Zaikauskas. – Jam vaizdinys iš tų laikų iškyla, kad ji ant sankryžos stovėjo. Išsiaiškinau, kad pirmininku tada buvo Mažuolis, viešintiškis, „kietas“ ateistas. Atrodo, ta skulptūra buvo nupjauta, sako, ir geležys kažkokios likę, įtvirtinimai. Ji, matyt, seniai nuimta, gal 1954-aisiais. O Malinauskas man pats paskambino, sako, „atrodo, mano skulptūra atsirado“.
Viešintų bendrijos pirmininkas sako žinantis, kad dabar levaniškiečiai intensyviai ieško nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota atrastoji skulptūra, ar žmonių, galinčių pasidalyti prisiminimais, kur „Šv. Jonas Nepomukas“ iš tiesų stovėjo.

„Svirskio braižas atitinka, – kiekvienas skulptorius turi savo braižą, jį visur pažinsi. Gal dar atsiras, kur ji stovėjo – nejaugi niekur nebėra nuotraukų, kur jis matytųsi? Ne tokie gi seni laikai. Reikia skelbti plačiau, kad žmonės paieškotų“, – mintimis dalijosi V. M. Zaikauskas.

Panaši skulptūra stovėjo ir Mileikiškiuose

Menotyrininkė Ina Dringelytė Lietuvos etnografijos muziejaus internetiniame puslapyje paskelbtoje publikacijoje „Atskleistos muziejaus naujosios Vinco Svirskio skulptūros „Šv. Jonas Nepomukas“ paslaptys“ (https://lemu.lt/atskleistos-muziejaus-naujosios-vinco-svirskio-skulpturos-sv-jonas-nepomukas-paslaptys/) skelbia, kad apie šį V. Svirskio kūrinį sužinota tik 2023-ųjų pabaigoje.

„Jis nebuvo paminėtas 1966 metų Irenos Kostkevičiūtės knygoje „Vincas Svirskis“. Jis nebuvo įtrauktas ir į 2019 metų Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus išleistą išsamiausią unikalų leidinį apie garsųjį Lietuvos kryždirbį „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ (sudarė dr. Margarita Matulytė; mokslinė red. dr. Skaidrė Urbonienė), kuriame buvo surinkti visi Lietuvoje žinomi V. Svirskio darbai: jų istorinės nuotraukos, muziejuose, privačiose kolekcijose saugomi ir dar keli natūroje likę stovėti kūriniai, nes tuo metu tyrėjoms jis dar nebuvo žinomas. <…>

Tyrėjų surinkta palyginamoji medžiaga leido naujai atsiradusį kūrinį preliminariai datuoti ir nustatyti galimą jo pirminio buvimo vietą. Pasirodė, kad skulptūra artima koplytstulpiui su šio šventojo figūra, sukurtam 1884 metais, šiuo metu stovinčiam Šilų kaime (Panevėžio rajone), Švč. Jėzaus Vardo bažnyčios varpinėje, perkeltam iš Panevėžio rajono Vėjeliškių kaimo, bet ypač panaši į muziejininkės Valerijos Žemaitytės 1965 metais nuotraukoje užfiksuotą (neišlikusią) šv. Jono Nepomuko skulptūrą iš Mileikiškių kaimo (Anykščių rajone) koplytstulpio, datuoto taip pat ankstyva 1883-ųjų data. Dr. S. Urbonienės (sakralinio meno specialistės – aut. past.) nuomone, V. Svirskis šias skulptūras galėjo išdrožti panašiu laiku artimose vietovėse gyvenusiems keliems užsakovams. Todėl buvo spėjama, kad koplytstulpis su V. Svirskio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“ taip pat buvo sukurtas apie 1883–1884 metus vietovėje tarp Troškūnų, Traupio ir Raguvos (Panevėžio rajonas).
Po LRT informacinių laidų spėlionės baigėsi ir paaiškėjo, kad tyrėjai beveik nesuklydo dėl spėjamos vietovės: buvusi koplytstulpio su šv. Jono Nepomuko skulptūra stovėjimo vieta – Levaniškių kaimas, esantis visai greta Vėjeliškių ir šiek tiek tolėliau nuo Mileikiškių kaimo“, – apie tai, kur atsiradusi „Šv. Jono Nepomuko“ skulptūra stovėjo, rašė I. Dringelytė.

Koplytstulpiai išnyko…

Dailės istorikė, dėstytoja, kryždirbystės tradicijų tyrinėtoja dr. Jolanta Zabulytė „Anykštai“ sakė, kad yra radusi du V. Svirskio kryžius, buvusius Troškūnų seniūnijoje. Vienas stovėjęs šalia sodybos Grumbinų vienkiemyje, o kitas – Mileikiškių kaime prie pradinės mokyklos ir kelio Troškūnai-Juostininkai (šis paminklas siekė net 4,5 metro).

„Šie koplytstulpiai buvo dar 20 amžiaus 7 dešimtmety (V. Žemaitytės fotografuota 1965 metais), bet dabar nėra, o kur jie dingo, nežinau, nesidomėjau, nes tai atskiro tyrimo reikalaujantis klausimas, – sakė dr. J. Zabulytė. – V. Svirskis buvo keliaujantis kryždirbys, kaip ir daugelis to meto meistrų, o jo kūryba vertinga kaip baroko interpretacija, pakeitusi tradicinių paminklų formą. Jis toks vienintelis, sukūręs itin savitą stilių – monolitiniai paminklai su barokinės stilistikos bareljefais, kurie buvo spalvoti, tad atrodė ne tik puošniai, bet ir kitaip nei įprasti koplytstulpiai.“

Anykščių krašte, pasak dr. J. Zabulytės, yra išlikusių ir kitų senųjų paminklų. Vienas jų – Butėnų kryžius.
„Vertingi ir Svėdasų aikštės bei Kavarsko bažnyčios stogastulpiai, pastatyti pagal projektus 1928 metais kaip to laikotarpio kryždirbystės plėtotės paminklai“, – apie vertingus paminklus Anykščių rajone kalbėjo dailės istorikė.

Kunigai darbų nevertino

V. Svirskis – vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų, knygnešys. Jis gimė Krekenavos valsčiuje, Glitėnų kaime 1835 metų sausio 28 dieną, neturtingoje valstiečių šeimoje.
Spėjama, kad V. Svirskis lankė parapinę Krekenavos mokyklą, o drožinėti pradėjo piemenaudamas. Jis vaikščiodavo iš kaimo į kaimą, kurdavo, dirbdavo ir užsidirbdavo. Daugiausia gyveno ir dirbo Kauno, Kėdainių ir Panevėžio apskrityse. Kunigai dažnai nevertindavo ir atsisakydavo šventinti meistro darbus, vadindami juos „balvonais“.
Iš 230 kryžių ir koplytstulpių, laikomų lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais, išliko vos 50. Kryžius V. Svirskis darė tik iš ąžuolo, šventuosius ir pagražinimus kryžiams išdroždavo iš to paties medžio. Šventųjų bareljefais, horeljefais, augalų bei gyvūnų atvaizdais kryžius dabindavo iš visų pusių.
V. Svirskis mirė sulaukęs 81 metų, 1916 metų kovo 7 dieną.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas