Seimui antradienį ketinant svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jų augintojų asociacija antradienį prie Seimo rengia piketą.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, jo metu politikai bus kviečiami diskusijai apie kailinių žvėrelių augintojų situaciją uždraudus šią verslo šaką.
„Visiems politikams siųsim kvietimą, nesvarbu, kokios jų ten pozicijos, o kas ateis, tai matysim“, – BNS teigė Č. Tallat-Kelpša.
„Danai moka 500 eurų už patelę, kai kas moka 400, 350 eurų, 100 eurų būtų irgi ganėtinai mažas skaičius, bet jis jau nebūtų absurdiškas, jis jau nėra nulis, tą reikia pripažinti, nes vienas ar du, ar trys (eurai už patelę – BNS), tai yra visiškas nulis“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.
„Ko gero, tikrai sutikčiau su mažesne suma negu moka danams, nes gyvenu Lietuvoje, bet tai ne šimtą kartų (mažiau – BNS), aš tikrai ne blogesnis už daną šimtą kartų“, – pridūrė jis.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų verslą uždrausti nuo 2027 metų, o veiklą nutraukiantiems fermų savininkams 2024 metais būtų mokama 3 eurų už gyvūną kompensacija, antrais – 2 eurų, o paskutiniais metais – 1 euro.
Anot Č. Tallat-Kelpšos, į protestą kviečiami ir kitų ūkių atstovai, palaikantys žvėrelių augintojus, tačiau pasakyti, kiek žmonių dalyvaus mitinge, neįmanoma. Vis dėl to, asociacijos pirmininko teigimu, didelio masto asociacija nesitiki.
„Susirinksime parodyti, kad vis dėlto mes esame ir esame Lietuvoje, o ne kur nors. (…) Bus mūsų asociacija, kaip organizatoriai kviečiam savo narius, kurių nėra taip daug, o be to, jie turi žvėrelius prižiūrėt. (…) Kiek jų atvyks, negaliu pasakyti, tačiau nemanom, kad vyks didelis mitingas“, – pasakojo Č. Tallat-Kelpša.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis siūloma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.
Kailinių žvėrelių fermos yra uždraustos beveik 20-yje Europos šalių ir maždaug pusė jų mokėjo kompensacijas.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.
Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, šio verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.
