Aukščiausia pasaulyje skulptūra netgi aukštesnė nei parašyta

Lina RUŠĖNIENĖ

Idėją, kad galima pagerinti Gineso rekordą, Menininkas iš pradžių palaikė nesąmone. Bet leidosi perkalbamas dviejų bičiulių. Po to jau pats ramino draugą, atsakingą už 8 dalių medinės skulptūros „Eglė, žalčių karalienė“ sustatymą. Viso to rezultatas – ant sienos kabantis ypatingas sertifikatas, nors trys bičiuliai ir neslepia, kad tikrasis mėgavimasis – ne rekordą pasiekus, o jo siekiant – kol plūkiesi ir jaudiniesi.

Skulptūra – Gineso rekordas

Anykščių šilelyje esantį skulptūrų parką puošia ypatingas kūrinys – ne tik šalyje, bet visame pasaulyje aukščiausia medinė skulptūra „Eglė, žalčių karalienė“. Panevėžio rajone, Uliūnuose, ją išdrožė Valerijus Kunigelis, statant vadovavo Virginijus Tarulis, o jo sūnus Deividas Tarulis rūpinosi, kad darbas būtų pripažintas nauju Gineso rekordu.

Vyrams tai pavyko – jų skulptūra yra 25 m 11 centimetrų, o prieš tai buvusi rekordininkė siekė 22 m 92 centimetrus.

Uliūniečiai sakė, kad jų sukurtoji skulptūra galėjo būti dar aukštesnė kokiais 3 metrais.

„Bet pasilikome sau iššūkį kitam kartui – aplenkti pačius save“, – juokėsi V.Kunigelis.

Vis dėlto tai tik pajuokavimas – vyrai svarstė, kad, rimtai kalbant, vargu ar kada nors vėl ryšis tokiam iššūkiui.

V.Tarulis sakė, kad „Eglė, žalčių karalienė“ iš tiesų yra aukštesnė dar kokiais 20 centimetrų. Tiesiog kai ekspertai, matuodami jos aukštį, sujungė lazerius, „pasislėpė“ dalis skulptūros apačios. Norint išmatuot labai tiksliai, būtų reikėję nukasti aplink žemes.

Vyrai tikino, jei būtų trūkę metro, taip ir būtų darę. 

Skulptūras bus galima pamatyti pavasarį, žiemai jos impregnuojamos, uždengiamos.

Pirma mintis, kad „nesąmonė“

Idėja pasiekti Gineso rekordą į galvą šovė jauniausiam iš trijulės – D.Taruliui.

V.Kunigelis juokėsi, kad iš pradžių jis pats pareiškė: „Nesąmonė.“ 

Ir dar paaiškino, kad išdrožti dalimis galima, bet juk skulptūra aukščiu turėtų lenkti net 5 aukštų namą – kaip tokią sustatyti, kad nenuvirstų?

Bet sūnaus mintį pasigavo ir V.Tarulis. 

„Oho, idėja! Darom! Jei ir nepavyks, per galvą gi niekas neduos“, – entuziastingai pritarė.

Jis sugebėjo įkalbėti ir Menininku uliūniečių vadinamą V.Kunigelį. Trijulė ėmė svarstyti, ką skulptūra galėtų vaizduoti. Gal pupą, besistiebiančią į dangų? Po to pagalvojo, kad gerai būtų atspindėti tautinius motyvus, ir pasirinko pasaką apie žaltį pamilusią Eglę. 

Beveik metus V.Kunigelis drožė skulptūrą. Ją sudaro 8 dalys. Tuo metu V.Taruliui galva nesopėjo, užtat atėjus laikui tas dalis sujungti Anykščių šilelyje, ir jam atėjo nerimo pilnos dienos.

„Tuomet jau aš jį raminau, kad viskas bus gerai“, – šypsodamasis pasakojo skulptorius.

Skulptūros dalis sunėrė

Reikėjo paruošti skulptūrai pagrindą – iškasti didžiulę duobę ir pripildyti betono, kad būtų stabilu, kad medieną kuo mažiau veiktų temperatūrų skirtumai, kad neveiktų drėgmė iš apačios.

Storiausi rąstai sveria net po 800 kilogramų, tai ir technikos jiems atgabenti reikėjo ne bet kokios, o galingos. Dar – aukšto bokštelio. 

Jungdami dalis, tiksliau, jas sunerdami tvirtino specialiais diržais, klijavo, suko varžtus. Bet rekordą fiksuojant galėjo likti tik mediniai kaiščiai ir klijai. 

Paklausti, ar tokiam darbui reikia gerai išmanyti fiziką, V.Tarulis sakė, kad svarbiausia – svorio centras, svarbus kiekvienas centimetras. Jei nors kiek suklysi, skulptūra nuvirs. 

„Negalėjo būti jokių atramų: skulptūrą pastatei – ir stovi, tokie reikalavimai“, – aiškino V.Tarulis.

Tik vėliau uždėjo atatampas, kad vėjo gūsiai nenugriautų.

Jaudinosi, o kaip čia bus?

D.Tarulis pasakojo, kad Anykščių šilelį jau puošė 24 jų skulptūros, rekordininkė jau 25-a.

„Valerijus vis tobulino savo įgūdžius, norėjosi sudėtingesnio iššūkio“, – pasakojo, kaip gimė mintis siekti Gineso rekordo.

Kaip atrodė ankstesnė rekordininkė, tiksliai nežino – nepavyko rasti nuotraukos. 

Pirmiausia D.Tarulis pateikė Gineso rekordų komisijai paraišką, tuomet visi trise kūrė eskizą. 

„Paprasto stulpo su ornamentais nebūtų pakakę“, – aiškino pašnekovas.

Jis buvo atsakingas už dokumentus, derinimus, po to bendravo su paskirtais ekspertais, rūpinosi, kad būtų nufilmuoti tam tikri momentai, įrodantys, kad laikytasi nustatytų reikalavimų. Viskas – iš savos kišenės, bet apie pinigus vyrai kalbėti nenorėjo.

„Aukštesnių medinių skulptūrų už mūsų veikiausiai pasaulyje yra, bet mūsiškė sukurta ir pastatyta pagal Gineso rekordų taisykles“, – aiškino D.Tarulis.

Jis tęsė, kad viskas buvo tiksliai suplanuota, apskaičiuota iki smulkmenų. Fiksuojant rekordą jautėsi ramus, viskas vyko net labai sklandžiai.

„Labiausiai mėgavomės per darbų procesą, kol jaudinomės – o kaip čia viskas bus?“ – šypsojosi uliūnietis.

Daro, kaip pačiam gražiau

V.Kunigelis ir Taruliai bendradarbiauja 15 metų. Viskas prasidėjo, kai supuvo dvi V.Tarulio pavėsinės. Tuomet vyras kreipėsi į skulptorių, dar gyvenusį Uliūnuose, kad jas perdarytų. 

Dabar V.Kunigelis gyvena Šeduvoje ir važinėja į dirbtuves Uliūnuose.

Jiedu nusiperka medienos, o D.Tarulis rūpinasi užsakymais. 

Vyrai pasakojo, kad dažniausiai perka nudžiūvusį ąžuolą, nes sausas mažiau skilinėja.

Būna, kad žmonės paprašo iš savo gimtos sodybos ąžuolo išdrožti skulptūrą.

„Tas pats ąžuolas sugrįžta į sodybą, tik kitu pavidalu“, – aiškino V.Kunigelis.

O V.Tarulis džiaugėsi, kad per šitiek metų nė karto nebuvo rimtai susipykę. Nors ginčų būna.

„Užsakovas prašo išdrožti kreivą nosį, o Menininkas padaro tiesią. Sako: „Man taip gražiau.“ Tuo viskas ir baigiasi, apsisuku ir išeinu“, – kaip nesusipykti, aiškino V.Tarulis.

V.Kunigelis labiausiai mėgsta drožti gyvūnus, jo skulptūros puošia ir Uliūnų kaimą. Apie tai jau esame rašę.

Drožinėti jis bandė dar vaikystėje. Daug laiko praleido šalia miško – močiutės sodyboje. Senelis dirbo eiguliu. Tuomet gavęs dovanų kaltukų rinkinį, padarė šaukštą. Bet šie pirmieji įrankiai sulūžo.

Projektas „Krašto santakos“