Bankininkai įspėja: suaktyvėjo telefoniniai sukčiai

AB „Swedbank“ ekspertai pataria gyventojams būti ypač dėmesingiems, nes pastarosiomis dienomis suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Jie prašo asmeninių sąskaitų numerių, internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų. Vėl kartojasi bandymai iš žmonių išvilioti pinigus, kurie būtų skirti neva susirgusiems ar į bėdą patekusiems jų artimiesiems.

AB „Swedbank” ekspertai pataria gyventojams būti ypač dėmesingiems, nes pastarosiomis dienomis suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Jie prašo asmeninių sąskaitų numerių, internetinės bankininkystės slaptažodžių ir kodų. Vėl kartojasi bandymai iš žmonių išvilioti pinigus, kurie būtų skirti neva susirgusiems ar į bėdą patekusiems jų artimiesiems.

„Raginame gyventojus būti budriems ir jokiu būdu neatskleisti savo elektroninės bankininkystės kodų, sąskaitų numerių ir paso duomenų asmenims, kurie į juos kreipiasi telefonu. Gavę šią informaciją, piktavaliai pasinaudoja patiklių gyventojų duomenimis ir, valdydami jų sąskaitas, jų vardu pasiima kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių. Už jų grąžinimą atsako patys gyventojai, kuriems priklauso banko sąskaitos. Jei pinigai negrąžinami laiku, šie žmonės būna priversti bendrauti su antstoliais ir skolų išieškotojais, o procesui užsitęsus kyla grėsmė jų nekilnojamam turtui. Todėl labai svarbu neteikti savo banko duomenų nepažįstamiems žmonėms,  laikyti juos saugioje vietoje, neleisti jais naudotis vaikams ar artimiesiems, kurie taip pat gali tapti sukčių aukomis”, – sako „Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Pasak S. Abraškevičiaus, paprastai telefoniniu sukčiavimu užsiima įkalinimo įstaigose esantys asmenys. Sukčiavimo schema yra tokia, kad jie kreipiasi į darbo ieškančius žmones, kurie savo telefono numerį pateikia skelbimuose laikraščiuose ar internete. Sukčiai jiems iškart pasiūlo darbą ir informuoja norį sutvarkyti užmokesčio pervedimo klausimus, o tam neva reikia elektroninės bankininkystės slaptažodžių ir kodų. Jei žmogus jų  neturi, netgi paprašoma nuvykti į banką ir pasirašyti elektroninės bankininkystės sutartį. Išvilioję šiuos duomenis, sukčiai į gyventojų sąskaitas perveda nedidelę pinigų sumą, kurios užtenka tolimesniam pervedimui į greitųjų kreditų bendrovės sąskaitas. Pagal šį pervedimą greitųjų kreditų bendrovės identifikuoja būsimo kredito gavėją ir jam į sąskaitą perveda kreditą.  

„Primename – elektroninės bankininkystės duomenys yra skirti tik asmeniniam naudojimui, jais negalima dalintis su jokiais kitais žmonėmis. Banko darbuotojai ar kitos įstaigos niekuomet neskambina gyventojams ir neprašo elektroninės bankininkystės slaptažodžių, kodų, sąskaitos numerių, asmens kodų ar tapatybės dokumentų. Šie duomenys yra ypač svarbūs ir niekuomet negali būti atskleidžiami telefonu, nebent tada, kai gyventojai patys kreipiasi į banką telefonu. Tuomet jų identifikavimui ir operacijų atlikimui reiktų vardo, pavardės, vieno iš elektroninės bankininkystės kodų. Tai vėlgi būtina dėl asmens turto saugumo”, – sako S. Abraškevičius.

„Swedbank” ragina gyventojus nesusigundyti ir neįkliūti į sukčių, siūlančių nupirkti sąskaitos banke ir elektroninės bankininkystės duomenis, pinkles. Gavę prieigą prie sąskaitų, jie ima kreditus ir vykdo finansinę veiklą, už kurią būna atsakingi sąskaitas pardavę ar kitais būdais perleidę žmonės. 

Gyventojai taip pat sulaukia „pasiūlymų” iš tarptautinėje erdvėje veikiančių sukčiai. Šie gundo greitu uždarbiu, pasiūlydami galimybę gauti atlygį už pinigų išgryninimą, kuriam reikia suteikti savo sąskaitos numerį. Paprastai sukčiai tikina, kad turi problemą – jų sąskaita esą užblokuota ir reikia kito žmogaus, į kurio sąskaitą bus pervestos lėšos. Jei žmogus sutinka tarpininkauti, jam už pinigų išgryninimą iš savosios sąskaitos sumokami pinigai ir sukčiai dingsta. „Problema ta, kad dažniausiai po tokių sandorių, pinigus išgryninusiems asmenims tenka bendrauti su Lietuvos ir užsienio teisėsaugos pareigūnais, kurie tiria tarptautinius finansinius nusikaltimus. Sutikę išgryninti pinigus žmonės yra laikomi įtariamaisiais ir nusikaltimo bendrininkais”, – pasakoja S. Abraškevičius.

„Raginame gyventojus nedelsiant informuoti policiją ir perduoti jiems paskambinusių sukčių, kurie bando išvilioti internetinės bankininkystės duomenis, telefono numerius. Primename, kad nereikėtų pulti į paniką sulaukus skambučių apie tariamas artimųjų nelaimes ir skubėti tiesiai į banko skyrių ar bankomatą išgryninti pinigų. Pirmiausia reikia paskambinti artimiesiems, nesvarbu koks paros laikas bebūtų ir pasitikslinti dėl pranešimo apie nelaimę. Paprastai jau po pirmojo skambučio ir pokalbio su artimaisiais paaiškėja, kad pranešimai apie nelaimes yra melagingi”, – pataria S. Abraškevičius.