Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai.

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai

Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos, apimančios visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai) ir gyvūnų gerovę. Yra numatyta 10 ekoschemų: kompleksinė ekoschema, Veiklos ariamojoje žemėje, Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, Eroduotos žemės keitimas pievomis, Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, Gyvūnų gerovė, Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas.
Ekoschemoms numatyta kasmet skirti 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko.

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.
Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.
Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. „Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas), – akcentuoja D. Stravinskas. – Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto. Pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą 4 m. įsipareigojimo laikotarpį.

Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.“
Per įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas.

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatina auginti dirvožemio kokybei išsaugoti svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius, juos reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos būtina nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 m.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklai gaminti. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 m.
Išmoka už veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.). Nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Šiuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išsamiau susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu galite ČIA .

Užsak. Nr. 1017