Kaip kasdien dalini savo šypseną ir rūpinimąsi mums, taip mes džiaugiamės Tavo buvimu kartu! Linkime džiugių minčių, sveikatos, o mes toliau Tau būsime ramsčiai, renginių bei išvykų palydovai, pasirūpinimu namuose.
Jau antrus metus skaičiuojame, kai atsikėlei gyventi iš savo namų prie Pienės upelio Kavarske, į Vilnių, pas dukterį Palmirą, gamtos apsuptyje, prie Žaliųjų ežerų. Paakinta prieš kelerius metus pradėjai net tapyti! Džiugink mus ir toliau savo buvimu.
Esi giminės stebuklas, ilgiausio amžiaus iš visų savo protėvių sulaukei.
Kai Tau buvo 99-eri, Tavo gimtinėje, Vaivadiškiuose (tarp Anykščių ir Kavarsko), kuriuos man padovanojai, pasodinome penketą ąžuolų. Vėliau kasmet ta diena virto tradicija: stiebiasi kaštonas, obelaitės, riešutmedis. Šiemet pagal norus bus liepaitė.
Tuos namus, kuriuose gimei, 1873 m. pastatė tavo senelis Karolis Jurkėnas – Mackevičius ant proprosenelio Petro statyto namo pamatų.
Nors ir nelengvas kelias buvo į protėvių turėtą 80 arų namų valdos sklypą aplink statinius, kurio tik 30 arų Anykščių nacionaline žemės tarnyba tesugebėjo suprojektuot, palikdama neprojektuotinas dalis kraštuose, bet didelis noras yra puoselėti vietą, kur likę tavo pirmas juokas ir ašaros, vaikystės džiaugsmai, pirma parašyta raidė, knygos, skaitytos klėtyje naktimis, Tavo tėvų, protėvių šviesus atminimas. Pati puikiai dar atsimeni vaikystę, kai buvo 3-eji – 4-eri metai, švenčių metu gaminamus patiekalus, važiavimą į Anykščių bažnyčios pamaldas.
Tapai vilniete, dabar dar laukia paroda, tapytų darbų pristatymas šeimos ir susidomėjusių žmonių būryje, išvykos po Vilniaus senamiestį, Vilnelės skalaujamos paunksmės takai.
Linkime sveikatos, taikos ir laimės giminių bei visų mus supančių žmonių!
Anūkas Aidas Baškys
