Buvęs Kultūros tarybos narys sako, kad savivaldybės specialistė meluoja

Anykščių rajono savivaldybė šiemet planuoja už 36 tūkstančius 300 eurų pirkti rajono Kultūros, turizmo ir komunikacijos strategijos parengimo paslaugą.
Anykščių rajono tarybos jungtiniame komitetų posėdyje savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė sakė, kad apie šios strategijos pirkimą jau buvo diskutuota rajono Kultūros taryboje.
„Kultūros taryba pritarė, kad būtų tokia strategija“, – sakė I. Eidrigevičienė.
Tačiau buvęs Anykščių rajono kultūros tarybos narys, kultūrologas Vytautas Balčiūnas sako, kad Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė akivaizdžiai meluoja – rajono Kultūros taryba subendrintos trijų sričių strategijos pirkimo idėjai kaip tik nepritarė.

Kokia buvo Kultūros tarybos pozicija dėl Kultūros, turizmo ir komunikacijos strategijos pirkimo, „Anykšta” elektroniniu paštu teiravosi Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkės, LRT kultūros turinio redaktorės Agnės Biliūnaitės, tačiau ji į redakcijos užklausą atsakymo nepateikė.
Dėl to šį klausimą uždavėme buvusiam Kultūros tarybos nariui V. Balčiūnui:
„Turiu patvirtinti, kad Anykščių rajono tarybos jungtiniame komitetų posėdyje Anykščių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė tuo klausimu tikrai sakė netiesą arba dar tiksliau – akivaizdžiai melavo.

Nes Kultūros taryba 2024 metų gruodžio 5 dienos posėdyje ne tik nepritarė vedėjos pateiktam sumanymui pirkti subendrintą trijų sričių – kultūros, turizmo ir komunikacijos – strategiją, bet priešingai: vedėjai Ingai Eidrigevičienei į akis žiūrėdami, teigėme, kad nereikia pirkti trinarės Kultūros, turizmo, komunikacijos strategijos, o gyvybiškai būtina vykdyti jau sukurtą – Kultūros tarybos pirmininkės Agnės Biliūnaitės parengtą ir Kultūros tarybos narių vienbalsiai patvirtintą „Anykščių kultūros strategiją 2025–2029 m.“, kuri yra puikus autentiško mąstymo ir veiksmų programavimo pavyzdys ir kurios įgyvendinimas duotų Anykščiams didelį proveržį.
Juoba kad šis „Anykščių kultūros strategijos 2025–2029 m.“ projektas jau 2024 metų liepos 25 dieną buvo pristatytas rajono tarybai ir sulaukė pačių geriausių vertinimų, apie jį labai teigiamai buvo rašoma ne tik Anykščių, bet ir nacionalinėje žiniasklaidoje, o kai kurios savivaldybės, pvz., Birštono, jau manęs teiravosi, gal galėtų susipažinti su tokios strategijos, kuri pagrindžia kultūros kurorto sukūrimą, projektu ir sakė, kad norėtų kurti tokią savo kultūros strategiją.

Kultūros tarybos 2024 metų gruodžio 5 dienos posėdžio protokole, kurį vietoj susirgusios sekretorės parengė pati Kultūros tarybos pirmininkė A. Biliūnaitė, detaliai išrašytos Kultūros tarybos narių mintys, kad šį kultūros atsinaujinimo procesą reikia spartinti, kad būtina naujai peržiūrėti A. Karaliaus paruoštą Anykščių kurortizavimo koncepciją ir iš jos paiimti visa, kas geriausia, tinkamiausia, nes ši koncepcija yra sėkmingas, bet dar nepanaudotas projektas, duodantis daug idėjų ir veiklos įvardinimų.
Necituosiu pakankamai ilgo protokolo, bet akcentuosiu, kad jame tikrai nėra pritarta tam, ką vedėja kalbėjo Anykščių rajono tarybos jungtiniame komitetų posėdyje. Dar pridursiu, kad asmeniškai I. Eidrigevičienei siūliau paieškoti galimybės sumokėti kad ir minimaliai A. Biliūnaitei už strategijos sukūrimą, bet ponia vedėja pareiškė, kad jokių galimybių nėra. O štai po dviejų mėnesių „Anykštos“ portale vasario 12 dieną perskaičiau, kad 36 tūkst. 300 eurų numatyti pirkti strateginio dokumento parengimo paslaugą – Kultūros, turizmo ir komunikacijos strategiją. Briedžio gaudymui girioje yra numatyta solidi ir gerokai tokio pobūdžio dokumentų kainą pranokstanti suma, o jau parengtam Anykščių kultūros strategijos dokumentui nėra nei cento.

Nebūčiau toks kritiškas šiam įvykiui, jei tai būtų pirmas vedėjos suklupimas, viešai sakant netiesą. Bet tokia netiesa buvo ir anksčiau, teigiant, kad pati Kultūros taryba atsisakė konkrečių kultūros projektų vertinimo funkcijos, nors tarybos narė Gražina Šmigelskienė, pakėlusi rajono tarybos ir Kultūros tarybos posėdžių protokolus, įrodė, jog buvo priešingai ir kad Kultūros taryba buvo apgauta, ir ši apgaulė tęsiasi ir dabar.

Negaliu pamiršti ir kito vedėjos I. Eidrigevičienės keisto gudravimo, kurį ji rajono tarybos 2024 metų liepos 25 dienos posėdyje dėl Anykščių dalyvavimo Kultūros ministerijos paskelbtame Lietuvos kultūros sostinių 2027–2029 m. konkurse rimčiausiu veidu aiškino, kad „šiai dienai yra dar daug miestų, kurie dar neturėjo kultūros sostinės statuso, todėl Anykščiams vėl nugalėti praktiškai neįmanoma“ (iš rajono tarybos posėdžio protokolo N-1-TP-9). Visi pamename, kad savivaldybė dalyvauti šiame konkurse ruošėsi beveik metus, Kultūros centre buvo surengtas pasirengimo forumas, kuriame nuspręsta sudaryti net kelias projekto parengimo grupes ir startuoti, ir staiga vedėjos, kuri nėra jokia kultūros politikos ekspertė, išvada rajono tarybai – „Anykščiams vėl nugalėti praktiškai neįmanoma“.
Likimo ironija – pirmoji Lietuvos kultūros sostinė Zarasai vėl pateikė paraišką ir laimėjo 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės nominaciją (2026 metais Lietuvos kultūros sostine taps Kėdainiai, 2027 metais – Pasvalys).

O Anykščiai, kurie 2027 metais švęs pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus įkūrimo šimtmetį, net nepabandė tapti tų jubiliejinių metų Lietuvos kultūros sostine, nei išsirūpino, kad 2027 metai Seimo nutarimu būtų paskelbti Antano Baranausko klėtelės muziejaus šimtmečio Metais ar Lietuvos memorialinių muziejų Metais. Anykščiai tiems metams gavo tik varganą paguodos prizą – ši nacionalinės svarbos sukaktis įrašyta į 2027 minėtinų sukakčių sąrašą šalia daugybės kitų tų metų sukakčių, todėl jokių galimybių gauti atskiros programos finansinę paramą neturi. Juoba pagal Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos galvojimą tokių šansų Anykščiai praktiškai neturėjo.
Kur veda tokie veiksmai, ką jie parodo apie vis labiau į žandarmeriją panašėjančios savivaldybės administracijos siekius ir darbą?
Jie sakyte sako, kad milžiniškomis rašytojo Antano Vienuolio, muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės, monsinjoro Alberto Talačkos ir daugybės šviesiausių asmenybių pastangomis Anykščiuose sukurtas kultūros miestas stagnuoja, kad jo strateginė plėtotė dirbtinai stabdoma, kad kultūros kurorto kūrimas.

Kuriam Anykščių valdžią ir visuomenę kvietė čia lankydamasis Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, blokuojamas, kad, anot vieno politiko, „kultūra dabar kelis metus gali palaukti“, kad ji iš esmės pralaimi prieš asfaltą ir trinkelizaciją.
Kultūros miestas Anykščiuose sukurtas iš ypatingo tikėjimo ir pasitikėjimo meno galia, kultūros jėga, atminties šviesa unikalios gamtos erdvėje. Laimės žiburio miestą tai išskyrė ir išskiria ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Turbūt simboliška, kad paskutinis šviesaus atminimo mero, labai daug padariusio Anykščių kultūros labui, Sigučio Obelevičiaus sprendimų – atkurti prieš kelis dešimtmečius sunaikintą apšvietimą į Jono Biliūno sanktuariumą Liudiškių piliakalnio viršūnėje. Įgyvendintas puikus ne tik techninis, bet ir meninis sprendimas – buvau sužavėtas vėlyvą vakarą, kai po gruodžio 5-osios Kultūros tarybos posėdžio ryškiai iššviestu taku ir įspūdingai kryptiniais šviestuvais apšviestas pušų juostas jo šonuose galėjau jau be prožektoriaus ateiti pas didįjį humanistą J. Biliūną, didžiausią XX amžiaus pradžios mūsų rašytoją klasiką.
Tikiu Anykščiais, tikiu, kad 2027 metų rinkimuose prie miesto vairo stos tikėjimą ir pasitikėjimą Anykščiais turinti politikė ar politikas, kad Laimės žiburio miestas atgis ir stebins Lietuvą ir pasaulį savo kultūros šviesa ir išmintimi“, – redakcijai atsiųstame komentare rašo neseniai iš rajono Kultūros tarybos atsistatydinęs V. Balčiūnas.