Švietimo reforma buvo arogantiškai stumiama, todėl ir sukėlė mokytojų nepasitenkinimą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Reforma, kuri tikrai yra reikalinga, ir etatinis apmokėjimas yra vienas iš tos reformos elementų, buvo parengta skubotai, o jau įgyvendinimas – dar prastesnis. Stumiama reforma buvo arogantiškai, visažiniškumo pozoje ir, be jokios abejonės, tai negalėjo nesukelti nepasitenkinimo tarp atskirų mokyklų ir mokytojų“, – penktadienio rytą transliuotame interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Ji teigė, kad Vyriausybės atstovai turėjo kalbėtis su streikuojančiais mokytojais ir išklausyti jų argumentus bei ragina pradėti tai daryti dabar.
„Tikrai daviau galimybę Vyriausybei ir premjerui pasiimti lyderystę, išspręsti šiuos klausimus – tris savaites. Bet matau, kad vis tik ilgiau laukti negalima“, – sakė prezidentė.
Ketvirtadienį su švietimo profesinių sąjungų atstovais susitikusi prezidentė Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą.
„Be jokios abejonės, šių pataisų neužteks, nes mes kalbame taip pat šiek tiek ir apie padidinto finansavimo būtinybę, kas tikrai jau yra absoliučiai Vyriausybės atsakomybė ir prerogatyva ir todėl kviečiu sprendžiant dabartinio biudžeto klausimą rasti galimybę, aišku, ne į visus reikalavimus finansinius, nes jie yra gana dideli, bet atsižvelgti dalinai“, – sakė prezidentė.
Ji sakė tai pirmadienį aptarusi su premjeru.
Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirtą savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.
Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.
Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
