Dabartinė saugumo situacija Baltijos regione išlieka įtempta, teigia krašto apsaugos ministras

Rusija Baltijos šalis visuomet laikė savo interesų zona, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Mums kelia nerimą Rusijos ketinimai dominuoti daugelyje sričių – nuo žiniasklaidos ir energetikos iki regiono militarizmo. Tačiau Baltijos šalys ir Lenkija būdavo laikomos paranojiškomis, Rusija normalia šalimi. Dabar viskas pasikeitė”, – paskutiniąją NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijos dieną Seime vykusiame NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje kalbėjo Lietuvos atstovas.

Anot J. Oleko, Rusija kelia ne tik įprastinę didelio masto intervencijos grėsmę, bet ir diversinę operaciją, paremtą neįprastine grėsme. „Ši valstybė vos per kelias valandas gali sutelkti 100 tūkst. karių, ir ji jau pademonstravo savo politinę valią tai padaryti”, – teigė pranešėjas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad į tokią padėtį patekome dėl naujosios Vladimiro Putino doktrinos, pagal kurią Kremliaus pareiga tapo ginti užsienyje gyvenančius tėvynainius. „V. Putinui tai gali tapti pretekstu intervencijai, kad apgintų ir Baltijos šalyje gyvenančius rusus ar rusakalbius”, – pabrėžė ministras.

Kaip teigė J. Olekas, dar vienas nerimą keliantis svarbus veiksnys – stiprėjanti Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracija. „Baltarusijos karinės pajėgos yra įtrauktos į Rusijos karinius planus. Iki šių metų pabaigos Rusija planuoja įsteigti naikintuvų oro bazę Baltarusijos teritorijoje. Dabartinė saugumo situacija Baltijos regione išlieka įtempta. (…) Stebime vis labiau augantį Rusijos karinės galios demonstravimą prie mūsų sienų”, – sakė Lietuvos politikas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Kaliningradą, kuriame stiprinama karinė padėtis ir kuris faktiškai tampa Rusijos karine tvirtove. „Rusija įgyvendina dešimties metų savo karinių pajėgų perginklavimo ir modernizavimo programą, ypatingą dėmesį skirdama Šiaurės vakarų krypčiai, ypač Kaliningradui”, – NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto posėdyje pažymėjo ministras.

Pasak jo, Rusija vykdo intensyvesnį puolamojo pobūdžio karinį planavimą ir tai puikiai parodė pratybos „Zapad 2013”.

J. Olekas akcentavo, kad šioje priešiškoje saugumo aplinkoje itin svarbus NATO sąjungininkų solidarumas ir vienybė. „Mums reikia NATO pasiryžimo išlaikyti dabartinį Aljansą prie rytinių NATO sienų tiek, kiek to pareikalaus saugumo situacija. Sprendimas dislokuoti papildomų NATO pajėgų ir įrangos Baltijos valstybėse, įskaitant karius, būtų teisingas ir pamatuotas. Mums taip pat reikia, kad mūsų regione būtų rengiama daugiau ir didesnių pratybų pagal 5 straipsnį su realiais scenarijais. Nuolatinės NATO pajėgos Baltijos regione suteiktų daugiau galimybių rengti bendras karines pratybas ir veikti kaip matoma atgrasymo priemonė Rusijai. Rusija rimtai vertintų tik karinį dislokavimą Rytiniame NATO flange”, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, 1997 metais pasirašytas susitarimas, pagal kurį NATO Rytų Europoje negali dislokuoti savo karių, nebegalioja, nes Rusija jį pati sulaužė.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius pažymėjo, kad dabartinė saugumo situacija ir aplinka iš Aljanso reikalauja vis daugiau ir jis turi turėti daug įvairių priemonių, kad galėtų užtikrinti saugumą ir stabilumą. „Kad galėtume šiandien išlikti patikimi, mes, NATO, savo prioritetu turime įvardyti kolektyvinę gynybą”, – teigė A. Pocius.

Kalbėdamas apie įvairias pratybas Lietuvos kariuomenės vadas išskyrė ir rengiamus bendrus karinius pajėgumus. „Dabar kuriame ir greitu laiku turėsime puikų mūsų bendradarbiavimo pavyzdį – Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos bendrą dalinį. Mes galėsime kartu dalyvauti pratybose, vykdyti bendras procedūras ir esant reikalui kartu kovoti”, – sakė gen. ltn. A. Pocius.

NATO PA Gynybos ir saugumo komitete pagrindinį pranešimo projektą „Afganistanas 2014 m.: NATO ir tarptautinė bendruomenė kryžkelėje” skaitė Portugalijos parlamentaras Chulijus Miranda Kalha (Julio Miranda Calha), Ateities saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio ataskaitos projektą „Išmanioji gynyba: platformų įsigijimas atsižvelgiant į naujųjų technologijų plėtrą ir nepilotuojami lėktuvai” dar pristatys Prancūzijos Senato narys Ksavjeras Pinta (Xavier Pintat), Transatlantinės gynybos ir saugumo bendradarbiavimo pakomitečio pranešimo projektą „Karo Sirijoje poveikis regionui ir pasauliui: koks NATO vaidmuo?” – Lenkijos Senato narys Andžejus Ševinskis (Andrzej Szewinski).