• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Šeštadienis, 30 rugsėjo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Daugiau dinamizmo ir optimizmo

Raimondas GUOBIS
2023-07-22
Naujienos
2
Profesorius Kazimieras Pakštas visą gyvenimą nepaliovė tikėti šviesia lietuvių tautos ateitimi, ieškojo sėkmės kelių. www.prodeoetpatria.lt/ nuotr.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Daugiau dinamizmo ir optimizmo… Matyt, taip šiandien negandų slegiamą tautą į sėkmės žygį kviestų tarpukario geopolitikas, geografas, garsus vandenų tyrinėtojas ir vietos naujai, atsarginei Lietuvai, kurią pavadino „Dausuva“, ieškotojas prof. Kazimieras Pakštas. Kvietė tautą drąsiai darbuotis, stengtis išlaikyti tapatybę, ragino jo vizijomis tikėti.
Šiemet sukanka 130 metų, kai 1893 metų birželio 29 dieną šis ypatingas žmogus gimė netoli Užpalių.

Puikus oratorius ir talentingas publicistas prof. Kazimieras Pakštas savo gausiuose raštuose – knygose, straipsniuose – išsakė daug minčių apie Lietuvą ir lietuvius. Prof. K. Pakšto frazės aktualios ir šiandien.
„Mūsų tautai teks nuolatos stovėti sargyboje. Negalėdami kokybe susilyginti su savo kaimynais, mes privalome iškelti kiekvieno lietuvio kokybę.
Pats laikas mums išmokti ne iš kranto į jūrą, o iš jūros į krantą žiūrėti. Ne kojoms mirkyti Dievas mums jūrą davė, o ja plaukti laivais…

Būtų labai neatsargu manyti, kad amžinai išlaikysime savo nepriklausomybę. Gal ji tik meteoras, blykstelėjęs keista pašvaiste istorinių amžių eigoje? Todėl nepriklausomybės momentus tikslinga sunaudoti tautai sustiprinti, kad ji galėtų išlaikyti tuos išbandymus, kuriuos ateitis jai dar skirs.
Neišmintinga valdžia, kuri skęsta dienos reikaluose. Būtinas įžvalgumas. Būtina išugdyti lietuvių tautos veiklumą, nes žemė pažadėta aukštos iniciatyvos tautoms. Veiklumas be švietimo nedaug reiškia, piliečius reikia geriau išlavinti.“

Artimas, nes butėnietiškos kilmės – jo tėtis Adomas gimęs didžiajame Butėnų kaime, prie Svėdasų. Neramaus būdo, be didesnių aistrų sutiko, kad tėvų ūkis atitektų vyresniam broliui, o pats iškeliavo į platųjį pasaulį. Ne taip toli ir nukako: vedęs užpalietę, pradžioje apsigyveno Kušnieriūnuose, vėliau šeima persikėlė Alinaukos vienkiemyje prie vieškelio iš minėto miestelio į Sudeikius, kur 1893 metų birželio 29 dieną ir gimė Kazimieras Pakštas. Atrodytų, turėjęs būti Petru ir Povilu, bet pakrikštytas kiekvienam tikram lietuviui brangiu Kazimiero vardu.Sodžiaus žaidimus žaidžiant, tėvams prie ūkio padedant, paaugusio K. Pakšto mokslai prasidėjo pradžios mokykloje Užpaliuose, po to jau kelionės. Išlaikęs šešių klasių egzaminus Šv. Kotrynos gimnazijoje Petrapilyje, išvyko į JAV, kur socialinius mokslus bei politologiją studijavo Valporaiso (Indiana), Lojolos ir Fordhamo (Niujorkas) universitetuose. Studijas tęsė Fribūro universitete 1919–1923 metais, kur studijas vainikavo moksline disertacija apie Lietuvos klimatą, tačiau daug geriau nei orą gebėjo nuspėti politinį klimatą ir jo permainas. Dar porą metų gyveno JAV, kur aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenių veikloje, redagavo populiarius laikraščius „Draugas“ bei „Darbininkas“.

Sugrįžęs į Lietuvą, 1925–1939 metais Lietuvos universitete dėstė gamtos mokslų disciplinas. Aktyviai veikė Lietuvos katalikų mokslo akademijoje, Ateitininkų federacijoje, Lietuvos geografų draugijoje, kitose organizacijose, buvo „Rotary“ klubo nariu, aktyviai diegė Baltijos valstybių sąjungos – Baltoskandijos konfederacijos – idėją. Daug keliavo, pažindamas svetimus kraštus sėmėsi idėjų Lietuvai. Pirmasis lietuvis, kuris įsmeigė lietuvišką trispalvę ant uolos, šalia šniokščiančio, gausiai putojančiais, griaudėjančiais vandenimis krintančio Viktorijos krioklio tolimojoje Afrikoje. Jo knyga „Aplink Afriką“ tarpukariu tapo kelioninės literatūros bestseleriu. Tyrinėjo ežerus, upes, kartu su prof. Steponu Kolupaila leisdavosi į daugybės dienų keliones baidarėmis.

Besikeičiant politiniam klimatui, telkiantis virš Europos audros debesims, ragino ruoštis vyriausybę karui, didiems praradimams ir todėl ragino bandyti įsigyti didesnius žemdirbystei tinkamus žemės plotus Kanadoje, Angoloje ar Britų Hondūre ir nukreipti į tuos kraštus lietuvių emigrantų srautus, kad išsiblaškę po visą pasaulį lietuviai nenutautėtų, neištirptų kitų tautų katile, tačiau susitelktų į vieną vietą, kurią visiškai kolonizuotų ir įkurtų atsarginę Lietuvą. Kraštą, kuriame būtų lietuviškos mokyklos, bažnyčios, laikraščiai, draugijos, klestėtų tradicijos ir ta rojaus žemė vadintųsi „Dausuva“.

Prezidentas Antanas Smetona, o ir kiti valdžios vyrai, į K. Pakšto pasiūlymus nekreipė dėmesio, manė, kad nelaimės aplenks šalį, tačiau už tokį abejingumą teko sumokėti brangia kaina – daugybe žuvusių, įkalintų, tėvynę apleidusių geriausių tautos sūnų ir dukrų.
Savo idėjomis pralenkė laiką, lietuvius kvietė naujais metodais iškelti savo tautą į garbingųjų ir kūrybingųjų eiles. Nors ir priverčia žiauri tikrovė konstatuoti mūsų krašto gamtinį vidutiniškumą ir net „biednumą“ bei jo padėties pavojingumą, bet ir neišvystyta lietuvio dvasinė vertė užkrečia mus gaivastingomis viltimis ir neleidžia numirti neišsitiesus pilnu nacionaliniu ūgiu ir neišbandžius pačių herojiškiausių pastangų išspausti iš savo žemės turtus, iškelti iš galvų mintis, iš širdžių meilę.
K. Pakštas teigė, kad dideliais gamtos turtais ir istorinio palikimo vertybėmis pernelyg apdovanotai, galima sakyti, ir neturtingai tautai, reikalingi puikūs, aukščiausios kokybės žmonės. Ir svarbiausias uždavinys yra jų išsiugdyti. Kvietė dinamizmo ir energijos ieškoti jūroje, kvietė tapti jūrine tauta, nes jūroje išmoksime drąsos, ištvermės, entuziazmo, optimizmo, pasitikėjimo savo jėgomis. Jūroje glūdi didieji Lietuvos turtai, tik išmokime juos gaudyti. Tik paimkime į savo rankas jūrinį prekių kelią iš Lietuvos ir Lietuvon, pasistenkime, kad visos tos prekės nuo Zarasų ir Merkinės iki pat Londono, Antverpeno ar Havro eitų per lietuvių rankas ir lietuvių laivuose. Greit įsteikime jūrininkų mokyklą ir padidinkime savo laivyną, kad galėtume, nors ir kaip dulkės, mažyčiais laiveliais užberti jūras ir apimti visus mums naudingus kelius ir kryžkelius.
Teigė, kad sunku būtų tiksliai išsiaiškinti, kodėl lietuviai yra taip lėti, flegmatiški, nejudrūs. Kodėl jie pasivėlavimą laiko tarsi tautišku stiliumi, ir kodėl gi šūkis „rytoj pažiūrėsim“ daugeliui virto nepakeičiamu principu? Tų priežasčių rasime menkoje sveikatoje, riebioje ir sunkioje dietoje, socialinėje ir istorinėje aplinkumoje ir didelėje Rytų įtakoje. Ar atsibundanti tautos dvasia vis labiau pajunta veržlumo, ryžtingumo stoką?

Pasak nepailstančio kovotojo už lietuvių ateitį, mažai tautai svarbu iškelti kiekvieną savo talentą ir neleisti jam skursti, sunykti. Šią taisyklę pamiršusios ir didžiosios tautos netenka įtakos pasaulyje ir sunkiai velkasi kultūrinės procesijos uodegoje. Jei talentų nebrangina mažosios tautos, tai jos pasirašo sau lėtos ir negarbingos mirties dekretą. Kūrybinė vaizduotė ir fantazija užtikrins lietuvybei nemarumą net sunkiausiuose, tragiškiausiuose išbandymuose.
Lemtingais 1939 metais pakviestas skaityti paskaitų į Kalifornijos universitetą, prof. K. Pakštas išvyko į JAV. Tuojau prasidėjo karas, vokiečiai ir rusai grobė silpnesnių kaimynų žemes, 1940 metais nepriklausomybės neteko ir Lietuva. Lietuvis tėvynės daugiau nebepamatė, likusį gyvenimą jos reikalais degdamas. Vis dar nepametė didžiosios idėjos visus lietuvius emigrantus bei karo pabėgėlius sutelkti į vieną vietą ir įkurti svajonių valstybę – „Dausuvą“. Jai buvo nusižiūrėjęs tinkamiausią vietą – Britų Hondūrą. Planas rodėsi visai paprastas: atvykus nors kelioms dešimtims tūkstančių lietuvių, buvo galima tapti didžiausia tautine bendruomene krašte, tad savomis ir viso krašto pajėgomis išlaikyti tautiškumą, tikėjimą, tradicijas, per amžius būti lietuviais. Tačiau tai padaryti nepavyko, nes didžioji idėja reikalavo ir pasiaukojimo, ir rizikos, todėl prie svetimųjų šlietis nuo seno įpratę tautiečiai buvo linkę naudotis kitų šalių ūkiniais bei socialiniais laimėjimais, tačiau nesiaukoti kuriant savąjį, lietuvišką rojų.

Švenčiant Šventosios dieną, 2016 metų vasarą Butėnuose ant senosios Pakštų sodybos ulyčioje trobos buvo pritvirtinta lentelė su užrašu, kad čia tarpukario vasaromis lankydavosi Lietuvos vandenų tyrinėtojas, geopolitikas prof. K. Pakštas. Jo pavasarojimus šviesiai prisimindavo profesoriaus pusbrolio Mykolo Pakšto dukros Marytė ir Onutė, pastaroji pas dosnų dėdę net kelerius metus gyveno Kaune, jo globojama lankė gimnaziją. Į Butėnus atvažiuodavęs automobiliu, kuriuo pavežiodavo sodžiaus vaikus, atveždavęs gardžių saldainių, jam valgiui parūpindavo Šventojoje sugautos žuvies. Moterys prisimindavo ir ypatingą nuotykį, kuomet dėdė į svečius atplaukė upe, mat keliolikos inteligentų grupės keliavo baidarėmis. Iš svečių išsiskyrė aukštas prakaulus vyras, garsus hidrologas prof. Steponas Kolupaila.
Nors ir primirštos, bet K. Pakšto idėjos tebėra gyvos. Norėtųsi tokią tautiškumo, tikėjimo, tradicijų puoselėjimo karalystę „Dausuva“ sukurti Butėnuose. O kad taip bent energingiausioji išeivių ir jų palikuonių dalis sugrįžtų į sodžių ir pabandytų sutartinai dirbdami sukurti stebuklą – pavyzdinę, veiklią bendruomenę, gyvenančią šviesioje vienybėje, ypatingai branginančią tautiškumą, puoselėjančią tikėjimą ir lietuviškas tradicijas.

Komentarai 2

  1. Ačiū autoriui says:
    2 mėnesiai ago

    Labai įdomiai aprašyta, labai puikus žmogus buvo, tiek idėjų, sakytume nuspėjo ateitį. Verslus žmogus buvo, tokių mums reikia visada, deja..per šiuolaikinį gyvenimo tempą, daugelis nuklydę. Malonu skaityti itoriją, biografijas tokių žmonių ir ypač kai taip viskas teisingai perteikta.

    Atsakyti
  2. Pensininke says:
    2 mėnesiai ago

    Geri tokie straipsniai..priminimai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitas įrašas

Savivaldybės administracija kviečia suskubti ir pasinaudoti galimybe be sankcijų įsiteisinti nelegalius gręžinius

B kategorijoje – Levaniškių bendruomenė „Abipus Nevėžio“ už kilimą „Meilės chemijos vingiai kurortiniame deserte“.			          Gražinos ŠMIGELSKIENĖS nuotr.

Apdovanoti gražiausi floristiniai kilimai

Panašūs straipsniai

Prie Anykščių kultūros centro Troškūnų teatro studija „Mes“ parodė nuotaikingą spektaklį „Iš obuolių gyvenimo“.

Meras pažadėjo, kad Obuolinių pavadinimo nekeis

2023-09-30
0

Baigėsi Anykščių rudens šventės: rugsėjo 22-osios vakarą sporto mėgėjai rinkosi į „Pašėlusią“ sporto naktį, o rugsėjo 23 dieną, rudens lygiadienį,...

Aiškinti apie lytiškumą nėra nepatogu

2023-09-30
2

Naujoji gyvenimo įgūdžių programa, nuo šių metų rugsėjo pradėta dėstyti mokyklose, sukėlė didelę diskusijų bangą: nemaža dalis tėvų yra nepatenkinti,...

Tyrimų duomenimis, procentiškai daugiau asmenų metė rūkyti padedami specialistų, lyginant su tais, kurie bandė tai daryti savarankiškai.

Adobe Stock nuotr.

Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos

2023-09-30
0

Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas....

Šeštadienio „Anykštoje” 2023-09-30

2023-09-29
2

...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Meras pažadėjo, kad Obuolinių pavadinimo nekeis
Aiškinti apie lytiškumą nėra nepatogu
Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos
Šeštadienio „Anykštoje” 2023-09-30
Savaitgalio diskusija: Ar reikia stengtis išgirsti visuomenės balsą?
Kavarsko mokiniai nutiesė rudens taką

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Rugsėjo 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 28 dienos įvykių apžvalga
Rugsėjo 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Rugsėjo 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Reitingų viršūnės neapleidžia socialdemokratai, už jų – konservatoriai, „valstiečiai“
Nuo spalio pradžios automobilių numeriai bus paženklinti Lietuvos herbu – Vyčiu
Lietuvos paštas atleis 400 laiškininkų
Šeši iš dešimties lietuvių reiškia paramą mokytojų streikui, penktadalis nuomonės neturi
Lietuvoje pirmą kartą dislokuojami žvalgybiniai NATO orlaiviai
COVID-19 statistika: 272 nauji atvejai, mirė vienas žmogus

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar grybautate?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara rugsėjis

Jara rugsėjis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anūkis

Anūkis

AMC baneris

AMC baneris

AM-kiekvienam-sodui-300×400

AM-kiekvienam-sodui-300×400

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija” leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas” , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija” direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In