Sekmadienį Austrijoje vykę prezidento rinkimai nesudomino daugiau kaip pusės rinkėjų.
Oficialiais duomenimis, 54,4 procento Austrijos piliečių, turinčių teisę balsuoti, arba neatėjo į rinkimų apylinkes, arba įmetė į balsadėžes neužpildytus biuletenius. Tai – blogiausias rodiklis per visą pokarinę rinkimų Austrijos Respublikoje istoriją.
Sekmadienį Austrijoje vykę prezidento rinkimai nesudomino daugiau kaip pusės rinkėjų.
Oficialiais duomenimis, 54,4 procento Austrijos piliečių, turinčių teisę balsuoti, arba neatėjo į rinkimų apylinkes, arba įmetė į balsadėžes neužpildytus biuletenius. Tai – blogiausias rodiklis per visą pokarinę rinkimų Austrijos Respublikoje istoriją.
Austrijos televizijos kompanijos ORF užsakymu surengtos apklausos duomenimis, tokį mažą rinkėjų domėjimąsi prezidento rinkimais nulėmė dvi pagrindinės priežastys – kandidatų nepatrauklumas ir iš anksto užprogramuota balsavimo baigtis. Be to, didelė dalis respondentų pareiškę nelaiką svarbiomis federalinio prezidento pareigų. Tik 5 procentai apklaustųjų sakė negalėję balsuoti dėl nuo jų nepriklausiusių objektyvių priežasčių.
Rinkimuose dalyvavo 49,17 procento rinkėjų. Dabartinį prezidentą Heincą Fišerį (Heinz Fischer) parėmė 2 milijonai 287 tūkstančiai 640 Austrijos piliečių, arba 78,94 procento balsavusiųjų. Austrijos istorijoje geresnį rezultatą pavyko pasiekti tik Rudolfui Kirchšlegeriui (Rudolf Kirchschlaeger) 1980 metais – 79,87 procento.
Kai dėl H. Fišerio varžovų, tai opozicinės dešiniosios Austrijos laisvės partijos kandidatė Barbara Rozenkranc (Barbara Rosenkranz) surinko tik 15,62 procento balsų, o Krikščionių partijos kandidatas Rudolfas Geringas (Rudolf Goering) – tik 5,44 procento.
