Antano Baranausko klėtelės aplinkai jau rengiamos realios permainos. Muziejinės kalvos Anykščiuose infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkursui buvo pateikti ir dėl geriausio ateities varianto varžosi aštuoni darbai.
Gegužės 6 d. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejus parodų salėje (Muziejaus g. 6A, Anykščiuose) atidaroma ir beveik visą mėnesį veiks paroda, skirta Muziejinės kalvos infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkurso darbams pristatyti. Konkurse varžosi aštuonios architektūrinės koncepcijos. Konkurso darbų parodą galima aplankyti iki birželio 2 d. muziejaus darbo valandomis. Parodos vietoje Anykščių gyventojai ir svečiai kviečiami balsavimu pareikšti nuomonę apie labiausiai patikusį architektų kūrinį.
Architektūrinio konkurso metu siekiama išrinkti geriausią architektūrinį projektą, kuris šiuolaikiškomis ir jautriomis vietai priemonėmis sujungtų vertingus kultūrinius objektus, būtų išplėstas jų funkcionalumas, išgryninta ir į miesto gyvenimą integruota Anykščių Muziejinė kalva.
Architektūrinės koncepcijos dėmesio centre – A. Baranausko klėtelė, kurioje poetas sukūrė lyrinę romantinę poemą „Anykščių šilelis“. Ją saugantis gaubtas nebeatlieka muziejinio objekto tausojimo funkcijos, dėl to svarbu jį pakeisti ir kartu išplėsti funkcionalumą, klėtelę tinkamai atveriant ir eksponuojant žmonėms.
Konkurso darbus recenzuos architektė-kultūros paveldo ekspertė Marija Nemunienė. Konkurso darbus vertins ekspertų komisija, sudaryta iš Anykščių rajono savivaldybės atstovų ir kviestinių ekspertų-architektų. Komisijoje dirbs: Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė ir šio skyriaus specialistė architektė Dalė Vileitienė, Paleko architektų studijos architektas Rolandas Palekas, biuro „Išora & Lozuraityte studio for architecture“ architektė Ona Lozuraitytė ir architektūros biuro „Dukart jot“ architektas-urbanistas Vytautas Buinevičius.
Projekto konkurse tris pirmąsias vietas užėmusius dalyvius numatyta apdovanoti piniginiais prizais (premijomis). Projekto konkurso laimėtojams apdovanoti iš viso skiriamas 10 tūkst. eurų prizinis fondas.
Anykščių r. savivaldybės informacija
kas ja gali lankyt kai visi langai usdengti jokios vizualios reklamos odel gasiunenes tai didziauses rajono kosmaras
Visas anykštėnų ir Anykščių problemas per 1-2 metus lengvai išspręsime mes – pasaulio ir žmonijos Prezidentė Daga bei pasaulio ir žmonijos Ministras Pirmininkas Vava!!! Pagarbiai –
Kad tiktai dirbtu muziejus.
Kodel zmones kleteles muziejaus beveik nebelanko? Nes sovietine aplinka atgraso: gaubtas – garazas, jokios poetui skirtos normalios ekspozicijos, pati kletele kaip narve, jokios socialines infrastrukturos. Pagaliau issisovietins tas nejaukus gaubtas – kiautas ir issipildys Vienuolio svajone, kad kletele butu paiimta po stiklu, is visu pusiu is tolo matoma. Bravo Gasiuniene, saunuole!
Niekur nekalbama apie Anykščių ekonomiką . apie investicijas .juk turim žinoti,kad Anykščiai iš turizmo nepragyvena. Dauguma važiuoja dirba kitur.čia daugiausia turizmas sezoninis darbas.liko bobučių ir senelių miestu.vykdykim turizmą ir kartu reikia pramonės.kol to nesuprasite, tai bus liūdna gyventi jaunimui.
Cia ir yra puiki kulturinio turizmo kuriamam kurorte investicija, kaip nesupranti, kad kleteles muziejus turi buti traukiantis, patrauklus, o ne kwip dabar uzptepliotais langais kaip koks viesnamis?
Tai seniau kletelėse būdavo visko,o dabar kodėl viešnamis.
Anykščiam imonės investuoti valdžia neleidžia.,tiek apribojimų prigalvoja kodėl iš molėtu nesimokina pamatė molėtai kad turizmas nieko neduoda miestui isileido imonės darbo vietas kure. Teltonica kaip pvz dauk kitu kur 100darbo vietu. Dar savivaldybė stato daugebučius o ka Anykščiai……
Mažai tikėtina,kad ir lankys.Bus daug broko…
Turizmas kaip ūkio šaka 2017 sukūrė 10,4 % pasaulio BVP, iki 30 % pasaulio paslaugų eksporto (turizmo paslaugos eksportuojamos, kai turistai atvyksta į šalį), turizmo srityje dirbo 313 mln. žmonių. Tarptautinio turizmo mastas ir iš jo gaunamos pajamos sparčiai didėja: 1950 pasaulyje surengta 25 mln., 1965 – 115,5 mln., 1980 – 285 mln., 1995 – 567 mln., 2011 – 983 mln., 2017 – 1322 mln. tarptautinių kelionių (vidaus kelionių tris-penkis kartus daugiau), pajamos iš tarptautinio turizmo 1950 sudarė 2,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 1965 – 11 mlrd., 1980 – 92 mlrd., 1995 – 373 mlrd., 2011 – 1030 mlrd., 2017 – 1494,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Gal visuomenė išrink viena iš aštuonių projektų,kaip visuomenės balsas.Juk kartais taip renka ir duoda visuomenei susipažinti.Reik tikėtis geru rezultatų.Nes seniai reikėjo kažką keisti.
mėdinga dabar moterims ne tik sukneles ar šukuosenas keisti, bet ir vyrus, sutuoktinius….arba valdžią 🙂
ar neatsitiks taip, kad “auksiniams projektams“ bus išleista dešimtys tūkstančių, o prie realių pertvarkymų taip ir neprieis valdžios rankos, kaip ir su A. Baranausko aikštės pertvarkymo projektais tiek judėjimo, pristatymų vyko ir pinigai sumokėti už koncepcijos parengimą architektams, o viskas liko kaip tai „Carienei“ kuri tik iš auksinės žuvelės dovanų pasikėlusi buvo….
Neblogai…gaila klasikinės aplinkos,labai gaila.Bet ,kai pinigų sočiai,tai ko nepažaisti.Pyktu Vienuolis oi pyktu.
neskiri sovietinės aplinkos nuo klasikinės, ir blogai cituoji Vienuolį, kuris prašė po stiklu klėtelę paimti, o buvo įgaražinta į dėžę.