Kai kurių regionų ūkininkus balandžio karščiai paskatino sėją pradėti trimis savaitėmis anksčiau, tačiau kai kur žemdirbiai dėl drėgmės darbų dar negali pradėti.
„Vienur, pavyzdžiui, Šiaulių regione, yra dar labai šlapia, kitur jau kaip ir dirbama – sodina į dirvą. Pavyzdžiui, Kėdainiuose viena augintoja susodino į dirvą kopūstų daigus“, – BNS teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.
Kaip sakė morkų ir kopūstų augintoja Sandra Kuprevičiūtė iš Kėdainių rajono, dėl palankių orų šiemet sodinimą pradėjo trimis savaitėmis anksčiau.
„Pernai ankstyvąsias morkas sėjome kaip šiandien (penktadienį – BNS), tai šiemet leido orai į dirvą įeiti trimis savaitėmis anksčiau“, – sakė ūkininkė.
„Džiaugiamės dėl to, kad drėgmės laukuose dar užtenka, nors taip jau ant ribos viskas, nes kai kur jau per sausa šiek tiek, bet galime sėti, galime sodinti. Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti. Laukiame lietaus“, – pasakojo ji.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad po tokių rekordinių karščių pats blogiausias scenarijus būtų šalnos.
„Atėjusios šalnos gamtai gali pakenkti, padaryti bėdos nemažai žydintiems pumpurams, tai yra sodininkams, daržininkams“, – BNS sakė A. Svitojus.
Pasak jo, dėl orų permainų, ypač tada, kai temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau negu 20 laipsnių, augalai jaučia didelį stresą, nuo kurio atsiranda ligos.
Tuo tarpu žiemkenčiams didelės orų permainos neturėtų pakenkti, jie gali ištverti šaltį iki 7 laipsnių.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad braškių augintojams temperatūrų svyravimai pridaro papildomų rūpesčių – reikia ryte apdangalus nuimti, o vakare – vėl apkloti.
„Tas kas dengia braškių derlių agroplėvele, tas šokinėjimas verčia sunerimti. Uždengt-nudengt-uždengt-nudengt… O hektarų tai šimtai. O jeigu dar blogas vėjas? Labai apsunkina vėjuotumas“, – pasakojo T. Gurskas.
Anot jo, labiausiai orų permainos kenkia dekoratyviniams augalams, kurių pumpurai greitai išsprogsta, bet didžioji dalis uogininkų, pavyzdžiui, šilauogių, aviečių augintojų orų įtakos nepajus.
„Kai staigiai atšilsta, viskas sužydi, bitės nespėja skraidyti“, – kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.
Didžiausią nerimą augintojams kelia ne balandžio mėnesio temperatūros svyravimai, o gegužės.
„Minusas apie Motinos dieną pridaro daugiausiai žalos. Todėl uogininkai, sodininkai derlių skaičiuoja po šios dienos šalnų“, – teigė T. Gurskas.
