Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje saugoma prof. Antano Tylos (1929–2018) asmeninė biblioteka. Jau antrus metus tvarkanti mokslininko rankraščius Viešosios bibliotekos savanorė Edita Stiklinskaitė atrado brošiūrėlę „Maldos taikai išprašyti (į šv.Jackų)“. Šis leidinys iki šiol buvo laikomas dingusiu. Vienintelis bibliografinis įrašas apie išleistą knygelę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos LIBIS kataloge rodo, kad 1916 m. šią knygelę parengė didysis knygnešys Jurgis Bielinis (1846–1918).
Įdomu, jog ši brošiūrėlė praeityje buvo minima tik nedaugelyje šaltinių, todėl laikyta itin reta. Straipsnyje „Vieno giesmynėlio žūtis“, publikuotame 1997 m. periodiniame leidinyje „Literatūra ir menas“, tyrinėtojas Jonas Petronis (g.1915 –?), abejodamas, kad knygelės autoriumi galėjęs būti J. Bielinis, rašė: „O gal kokioje bibliotekoje ar pas kokį bibliofilą yra „užsimetusi“ ši brošiūrėlė? Būtų gerai, jei jos savininkas atsilieptų. Dar vienu faktu pasipildytų lietuviška knygotyra.“ Tiksliai nėra žinoma, kada ir kaip pas profesorių A. Tylą atsirado minėta brošiūrėlė, tačiau spėjama, kad ją galėjo perduoti Ipolitas Udras kartu su užrašytais atsiminimais apie knygnešio J. Bielinio veiklą ir šios unikalios brošiūrėlės leidybą. Tai ir paskatino ieškoti daugiau informacijos apie dingusiu laikomą leidinį.
Knygnešių veiklos tyrinėtojai Kazys Misius (g.1942) ir Benjeminas Kaluškevičius (g.1934) savo knygoje apie knygnešį Jurgį Bielinį rašė: „Su J. Bieliniu yra susijusi ir iki šiol knygotyrininkų neišnarpliota vienos knygelės leidyba. Stasys Butkus (1897–1961) rašo, kad J. Bielinis <…> 1916 m. Vilniuj išleido savo parašytą 16 puslapių brošiūrėlę: „Maldos taikai išprašyti ( į šv. Jackų)“. Minėtos knygutės „Prakalbos žodyje“ be kitko šitaip rašoma: „…Tegu padeda Lietuvai tos maldos greičiau išsigydyti iš visų žaizdų, padarytų jai to karo. Tegu sveika žengia mūsų tauta tiesos keliais šviesesnėn ateitin. Lietuvių tautos tarnas Jurgis Juozas“(Didysis knygnešys Jurgis Bielinis.–V, 2006, p. 234–236).
Knygelę recenzavęs, nagrinėjęs jos turinį ir pateikęs kelių giesmių ištraukas knygnešystės tyrinėtojas Petras Ruseckas (1883–1945) neabejojo, kad po vedamuoju žodžiu pasirašęs Lietuvių tautos tarnas Jurgis Juozas yra Jurgis Bielinis. Savo straipsnyje „Maldos taikai išprašyti (Į šv. Jackų)“ jis rašė: „Yra tai užmiršta, o gal niekad niekieno ir nepastebėta, mums gana įdomi, bet mūsų bibliografams nežinoma brošiūrėlė. Po vedamuoju žodžiu pasirašęs Jurgis Juozas, kaip „lietuvių tautos tarnas“. Yra tai garsusis knygnešio „niekad nesugauto“ Jurgio Bieliako – Bielinio pseudonimas, – iš daugelio jo pseudonimų. Brošiūrėlė spausdinta, kaip teko sužinoti Vilniuje, 1916 metais, taigi per žiauriausį vokiečių okupacijos laiką.<…> Ši nežinoma, užsimetusi brošiūrėlė yra, be abejo, charakteringu indėliu į mūsų didžiojo karo terionių istoriją ir dar vienu didžiojo knygnešio apibūdinimo bruožu“(Lietuva. –1926, rugpj. 10, p. 2–3).
Kraštotyrininkai K. Misius ir B. Kaluškevičius apgailestavo, kad jiems nepavyko šios knygelės aptikti Lietuvos bibliotekose, tačiau neabejojo, kad savo rankose ją turėjo ir žurnalistas, leidinio „Karys“ redakcijos narys S. Butkus, ir knygnešystės tyrinėtojas, knygnešys P. Ruseckas. Šiandien galime drąsiai teigti, kad savo rankose ją turėjo ir istorikas prof. A. Tyla, išsaugojęs brošiūrėlę kaip bibliografinę retenybę, taip leidęs papildyti dar vienu faktu lietuvišką knygotyrą.
Prieš daugiau kaip du dešimtmečius J. Petronio kvietimas tyrinėtojams atsiliepti tapo lemtingas – brošiūrėlė surasta prof. A. Tylos asmeninėje bibliotekoje, kurioje sukaupti ir saugomi istoriniai dokumentai, žmonių prisiminimai bei išlikę artefaktai yra neįkainojama vertybė tyrinėjant knygnešių veiklą.
Audronė Berezauskienė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
