Akivaizdu, kad padidėjęs spaudimas ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai duoda vaisių ir šis spaudimas turi būti dar labiau didinamas koordinuojant jį su Baltarusijos opozicija, kad šioje šalyje vyktų reformos ir įvyktų laisvi rinkimai, sako Lietuvoje viešintis JAV senatorius, Respublikonų partijos atstovas iš Arizonos valstijos, buvęs šios partijos kandidatas į JAV prezidentus Džonas Makeinas (John McCain).
Viešoje paskaitoje studentams Vilniaus universitete Baltarusiją jis pavadino „paskutine Europos diktatūra” ir pabrėžė, kad JAV palaikys Baltarusijos žmones, kol šie iškovos laisvę. Senatoriaus teigimu, po paskutinių ES Baltarusijai pritaikytų sankcijų šios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka jaučia didesnį spaudimą negu bet kada ir tai įrodo faktas, kad iš kalėjimo paleisti opozicijos aktyvistai Andrejus Sanikovas ir Dmitrijus Bondarenka.
Akivaizdu, kad padidėjęs spaudimas ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai duoda vaisių ir šis spaudimas turi būti dar labiau didinamas koordinuojant jį su Baltarusijos opozicija, kad šioje šalyje vyktų reformos ir įvyktų laisvi rinkimai, sako Lietuvoje viešintis JAV senatorius, Respublikonų partijos atstovas iš Arizonos valstijos, buvęs šios partijos kandidatas į JAV prezidentus Džonas Makeinas (John McCain).
Viešoje paskaitoje studentams Vilniaus universitete Baltarusiją jis pavadino „paskutine Europos diktatūra” ir pabrėžė, kad JAV palaikys Baltarusijos žmones, kol šie iškovos laisvę. Senatoriaus teigimu, po paskutinių ES Baltarusijai pritaikytų sankcijų šios šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka jaučia didesnį spaudimą negu bet kada ir tai įrodo faktas, kad iš kalėjimo paleisti opozicijos aktyvistai Andrejus Sanikovas ir Dmitrijus Bondarenka.
„Dabar nereikia sumažinti spaudimo A. Lukašenkai. Reikia spaudimą didinti. JAV ir ES turi ir toliau spausti A. Lukašenką, kad būtų paleisti politiniai kaliniai ir surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Tam, kad būtų pasiekta maksimalių rezultatų, turi būti vieningas išorinis spaudimas ir vieningas vidinis spaudimas, ypač iš vieningos Baltarusijos opozicijos. Artėjantys Baltarusijos parlamento rinkimai – puiki proga Baltarusijos opozicijai kalbėti vienu balsu, išryškinti sistemos ydas ir reikalauti tikro perėjimo į demokratiją”, – sakė senatorius.
Padėtį Ukrainoje Dž. Makeinas apibūdino kaip „nusivylimą”. Pasak jo, demokratijos šioje šalyje nuolat mažėja, o korupcijos lygis yra aukštas kaip niekur kitur ir vis kyla.
„Atrodo, kad dabartinė valdžia veda šalį į Europą, bet tuo pačiu metu ji užspaudžia ir naikina politinę opoziciją šalies viduje. To pavyzdys – derybos dėl Asociacijos sutarties su ES, tuo pačiu metu persekiojant ir įkalinant demokratinės opozicijos lyderius, tokius kaip Jurijus Lucenka ar buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko. JAV, kaip ir daug kas visame pasaulyje, yra labai susirūpinusios dėl elgesio su ja kalėjime”, – kalbėjo respublikonas.
Jo teigimu, Ukraina negali siekti geresnių santykių su Europa ir tuo pačiu naikinti demokratijos savo šalyje ir galų gale turės pasirinkti vieną arba kitą kelią. Dabartinė valdžia, norėdama toliau sėkmingai bendradarbiauti su Vakarais, privalo paleisti įkalintus opozicijos lyderius ir surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, teigė Dž. Makeinas.
Gruziją, joje vykdomą kovą su korupcija jis apibūdino kaip itin teigiamą pavyzdį. Senatoriaus teigimu, itin svarbu, kad kitais metais šioje valstybėje sėkmingai įvyktų demokratiniai rinkimai, taip pat kad JAV kuo greičiau pasirašytų laisvosios prekybos sutartį su Gruzija ir kartu su NATO padėtų šiai šaliai įsigyti gynybinių ginklų, kurių, pasak Dž. Makeino, jai labai reikia.
Kalbėdamas apie Rusiją senatorius sakė, kad su šia šalimi reikia siekti „konstruktyvaus bendradarbiavimo, paremto bendrais interesais”.
Jis teigė, kad kaip Vladimiras Putinas, grįžęs į Rusijos prezidento postą, elgsis, pasakyti neįmanoma, tačiau pabrėžė, kad pastarųjų mėnesių įvykiai, parlamento rinkimai rodo, kad Rusijoje situacija po truputį keičiasi, daug žmonių nori permainų, ir į tai jis turės reaguoti.
„Laisvės ir teisingumo siekimas nėra būdingas tik tam tikroms pasaulio šalims. Tai universalus judėjimas, įkūnijantis universalius siekius ir išmokantis universalios pamokos: arba valdantieji vykdo demokratines ir ekonomines reformas, arba žmonės ima to reikalauti gatvėse ir tada dreba valstybės pamatai. Tikiuosi, Rusijos prezidentas tai supras”, – sakė Dž. Makeinas.
Rusija, pasak jo, turėtų labiau bendradarbiauti su JAV ir NATO, labiau gerbti savo mažesnes kaimynes, nutraukti „gėdingą” paramą Sirijos režimui, užtikrinti visiems Rusijos gyventojams jų teises, tarp jų ir teisę į laisvus rinkimus, kovoti su korupcija.
Senatorius taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, JAV ir tarptautinė bendruomenė turėtų imtis aktyvių veiksmų palaikydama Sirijos sukilėlius, sukurdama saugias zonas, kur sukilėliai galėtų persigrupuoti. Pasak jo, akivaizdu, kad Sirijos kariuomenės vykdomi žudymai ir prievartavimai nėra atsitiktiniai – kariuomenė gauna aiškius nurodymus taip elgtis iš savo vadų.
Dž. Makeinas priminė buvusio JAV prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) žodžius, kad tai, jog 1994 m. JAV nebandė sustabdyti genocido Ruandoje, jam atrodo blogiausias jo prezidentavimo epizodas, ir pažymėjo, kad laiku neįsikišus į tai, kas vyksta Sirijoje, situacija gali pasikartoti. Jis teigė, kad tai, kas vyksta Sirijoje, patvirtina jo žodžius, kad žmonės laisvės ir demokratijos vienodai nori visur.
„Vienas dalykas, dėl kurio mes su prezidentu Baraku Obama (Barak Obama) iš esmės nesutariame – tai skirtingi požiūriai į JAV kaip lyderės vaidmenį pasaulyje. Aš nesakau, kad būtinai privalome kištis į visus karinius konfliktus pasaulyje, bet tokiais atvejais, kaip dabar Sirijoje, JAV privalo būti aktyvios, privalo būti pirma visų”, – pabrėžė buvęs B. Obamos varžovas rinkimuose.
Jis pažymėjo, kad tarp JAV ir Lietuvos egzistuoja sąjunga, pagrįsta bendru interesu ir bendromis demokratinėmis vertybėmis. Jis pabrėžė, kad JAV Lietuvą palaikė visuomet, net ir tada, kai ši buvo okupuota.
„Amerika stovėjo kartu su Lietuva ir visomis Vidurio Europos tautomis tamsiausiomis jų istorijos dienomis. Mes jumis tikėjome ir jūs atgavote laisvę, Mes stovime kartu su jumis ir šiandien. Aš žinau, kad šioje šalyje, šiame regione yra žmonių, kurie mano, kad JAV skiriamas dėmesys Vidurio Rytams arba Azijai reiškia, kad JAV nusisuka nuo Europos, ypač Vidurio Europos, valstybių. Noriu aiškiai pasakyti: mūsų sąjungos su Lietuva ir su Europa yra tvirtos ir nedalomos. Tai įsipareigojimas, kurį prisiima ne tik JAV prezidentas, bet ir Kongresas, kuris atstovauja visiems JAV žmonėms. Šią sąjungą lemia ne tik bendri interesai, bet ir bendri idealai, bendra istorija. Mes esame šeima ir mes niekada neapleisime savo šeimos”, – kalbėjo Dž. Makeinas.
Trečiadienį Dž. Makeinas taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, ketvirtadienį jis dalyvauja Seime vyksiančioje Demokratijų Bendrijos Parlamentinio forumo konferencijoje.
Dvišaliuose susitikimuose su kitų valstybių delegacijų nariais senatorius aptars bendrus šalių interesus, taip pat padėtį Baltarusijoje, praneša JAV ambasada.