Europos Komisija antradienį palaikė dešimties euro zonos šalių iniciatyvą įvesti bankininkystės mokestį, gautos pajamos galėtų būti skirtos krizės padariniams kompensuoti, pranešė antradienį Europos Komisijos spaudos tarnyba. Dabar šiai iniciatyvai turi pritarti Europos Sąjungos Tarybos dauguma ir Europos Parlamentas.
Europos Komisija antradienį palaikė dešimties euro zonos šalių iniciatyvą įvesti bankininkystės mokestį, gautos pajamos galėtų būti skirtos krizės padariniams kompensuoti, pranešė antradienį Europos Komisijos spaudos tarnyba. Dabar šiai iniciatyvai turi pritarti Europos Sąjungos Tarybos dauguma ir Europos Parlamentas.
Mokestį ketina įsivesti Austrija, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Slovėnija ir Slovakija. Vienuolikta euro zonos šalis, kuri taip pat planuoja įsivesti šį mokestį, bet kuri dar nepateikė atitinkamo projekto Europos Komisijai ir todėl kol kas negavo jos sutikimo, yra Estija.
Visos šios šalys vertina mokestį už bankininkystės transakcijas kaip instrumentą, priversiantį finansines institucijas mokėti už krizės padarinius. Šiai pozicijai nepritaria antroji Europos šalių pusė, tai yra šalys, nepriklausančios euro zonai: Didžioji Britanija, Švedija ir Lenkija, kurios įsitikinusios, kad toks mokestis išprovokuos masinį kapitalo nutekėjimą iš Europos Sąjungos.
Pagal EK rekomendacijas, paskelbtas praėjusių metų rudenį, visos vertybinių popierių operacijos turi būti apmokestinamos 0,1 proc. mokesčiu, tuo tarpu antriniai finansiniai kontraktai bus apmokestinami 0,01 proc. Mokestis bus imamas iš visų finansinių struktūrų, užregistruotų ES teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kokioje pasaulinėje finansinėje platformoje jos vykdė savo operacijas.
Beje, netgi tos šalys, kurios yra pasirengusios įsivesti mokestį, neprieina prie bendros nuomonės dėl to, kam bus skiriamos šios surinktos lėšos. Vokietija ketina jas visas įtraukti į biudžetą, tuo tarpu Prancūzija rekomenduoja dalį jų skirti Europos švietimo plėtros fondams formuoti.
Europos Komisijos vertinimu, jeigu visos ES šalys įsivestų tokį mokestį, gautos pajamos galėtų siekti apie 57 mlrd. eurų per metus. Atsižvelgiant į tai, kad kovai su finansine krize ir savo bankams paremti ES šalys jau išleido per trilijoną eurų, kompensuoti šias išlaidas mokestis už bankų operacijas, netgi idealaus scenarijaus atveju, galės maždaug po 20 metų.
