EK ragina Lietuvą imtis mokesčių reformos, daugiau finansuoti viešąsias paslaugas

Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai skirti daugiau finansavimo sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms, mažinti skirtumus tarp regionų ir skirti dėmesį vėluojančioms pertvarkoms, ypač – mokesčių reformai.

Komisija trečiadienį paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas.

„Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ypač mažais nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. Savo ruožtu mažos biudžeto pajamos ir nepakankamas finansavimas turi neigiamą įtaką viešųjų paslaugų kokybei“, – rašoma rekomendacijose.

Anot Komisijos, neadekvatus finansavimas lemia, kad socialinės apsaugos sistema yra mažiau efektyvi apsaugant žmones nuo skurdo, sveikatos apsauga yra mažiau prieinama, trūksta gydytojų ir slaugytojų, tuo metu nepatenkintų medicinos paslaugų poreikių lygis ir pacientų priemokos Lietuvoje yra vienos aukščiausių ES.

Komisija ragina Lietuvą skirti daugiau dėmesio vėluojančioms reformoms, ypač mokesčių reformos įgyvendinimui.

Pasak EK, pagal paskutinį Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pakeitimą, Lietuva iki 2026 metų pabaigos gali gauti 3,8 milijardų eurų ES subsidijų ir paskolų.

„Norint pasinaudoti visomis numatytomis lėšomis ir pasiekti planuotus tikslus, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas“, – nurodė Komisija.

Be to, Lietuva raginama užtikrinti adekvatų sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį ir į mažas lietuvių pensijas, rekomenduoja didinti senatvės pensijas, tuo pat metu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą.

„Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant didėjimo pastaraisiais metais, išliko žemiau skurdo rizikos lygio“, – skelbia Komisija.

EK taip pat ragina Lietuvą mažinti skirtumus tarp regionų, skatinti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą.

„Viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje dėl koordinavimo trūkumo išlieka fragmentuota, trūksta transporto jungčių ir bazinių paslaugų keleiviams – tai lemia žemiausią naudojimąsi viešuoju transportu ES ir dar labiau apsunkina prieigą prie viešųjų paslaugų ir darbo vietų, ypač kaimiškose ir nutolusiose vietovėse“, – teigia EK.

Komisija siūlo Lietuvai stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti ligų prevenciją.

„Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taip pat vis dar nepakankamai remiasi ankstyva ligų diagnostika ir pirmine priežiūra, prevencinių programų, ligų tyrimų, sveikos gyvensenos propagavimo programų apimtys išlieka nepakankamos, o prieiga prie jų ribota, todėl žmonių mirtingumas nuo išvengiamų ir išgydomų ligų išlieka aukštas“, – rašoma rekomendacijoje.

EK taip pat rekomenduoja Lietuvai didinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams.

„Nepaisant vienos didžiausių aukštąjį mokslą įgijusių asmenų dalies, Lietuvos įmonėms trūksta darbuotojų su rinkai reikalingais įgūdžiais“, – tvirtina Komisija.

Šie kasmet visoms ES valstybėms narėms skelbiami dokumentai yra analitinė pagalba bei ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, kuris, anot EK, padeda siekti tvaresnio, pažangesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo visose Bendrijos šalyse.