Iš Vilniuje vykusios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos pedagogai savo mokininiams iš pirmų lūpų parvežė naujausių žinių apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, euro ateitį, asmeninių finansų tvarkymą ir verslo savanorystės naudą. Tačiau beveik pusė apklaustų Lietuvos ekonomikos mokytojų mano, kad moksleiviai nesugeba tinkamai elgtis su pinigais, o tai ateityje gali turėti tiesioginės įtakos mokinių asmeninės ir visos Lietuvos gerovės augimui.
Iš Vilniuje vykusios Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos pedagogai savo mokininiams iš pirmų lūpų parvežė naujausių žinių apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, euro ateitį, asmeninių finansų tvarkymą ir verslo savanorystės naudą. Tačiau beveik pusė apklaustų Lietuvos ekonomikos mokytojų mano, kad moksleiviai nesugeba tinkamai elgtis su pinigais, o tai ateityje gali turėti tiesioginės įtakos mokinių asmeninės ir visos Lietuvos gerovės augimui.
Prieš pat naujus mokslo metus „Swedbank” Asmeninių finansų instituto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengtoje antrojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje dalyvavo apie 130 arba daugiau nei trečdalis visų Lietuvos ekonomikos mokytojų. Konferencijoje pranešimus skaitė ir į mokytojų klausimus atsakinėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, „Swedbank” ekspertai, finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Vilniuje susirinkusius pedagogus pasveikinęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragino mokytojus uždegti mokinius nebijoti imtis asmeninio verslo iniciatyvos. Apie finansinio raštingumo ir verslumo sąsajas kalbėjęs „Swedbank” valdybos pirmininkas Antanas Danys priminė, kad mokykloje išugdyti įgūdžiai atidėti net ir kelis centus, ilgainiui gali tapti asmeninės gerovės pagrindu.
Tačiau konferencijos metu atlikta 100 ekonomikos mokytojų apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustų pedagogų mano, jog moksleiviai nesugeba tinkamai elgtis su pinigais. Tik apie šeštadalis mokytojų laikosi nuomonės, kad mokiniai turi pakankamai įgūdžių tvarkytis su pinigais. Daugiau kaip trečdaliui jų buvo sunku įvertinti savo mokinių elgesį su pinigais.
Mokytojai mano, kad daugiausiai informacijos apie asmeninių finansų valdymą mokiniai gauna mokykloje, o tik paskui iš tėvų – taip atsakė atitinkamai 71% ir 69% respondentų. Kaip kitus svarbius mokinių elgesio su pinigais poveikio šaltinius mokytojai įvardino internetą (31%) ir draugus (24%).
„Ekonomikos mokytojų vertinimas rodo, kad finansinio raštingumo didinimas turėtų tapti vienu pagrindinių švietimo prioritetų. Siekiant ilgalaikės ir tvarios Lietuvos ekonomikos ir gyventojų asmeninės gerovės, ekonomikos mokytojams tenka labai svarbus vaidmuo”, – sakė „Swedbank” Asmeninių finansų instituto (AFI) Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje pranešimą apie valstybės piniginę skaičiusi finansų ministrė I. Šimonytė pažymėjo, kad pastarųjų metų laikotarpis parodė, kad žmonės mokykloje turėtų išmokti ne tik skaičiuoti obuolius ar spręsti sudėtingas lygtis, bet ir suprasti valstybėje vykstančius procesus. Prie to, pasak jos, reikšmingai prisideda ir mokytojų kompetencijos kėlimas.
„Swedbank Markets” vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas kalbėdamas apie euro įsivedimą, paminėjo, kad Lietuvai kelią į euro zoną užkirsti gali ne ekonominiai kriterijai, kuriuos šalis ja turėtų atitikti kitais metais, o gyventojų nuomonė. „Žmonių nerimas dėl kylančių kainų, įsivedus eurą, yra perdėtas. Tai parodė ir Estijos atvejis, kurioje infliacija nesikeitė.” Rinkų eksperto skaičiavimu, tiesioginė euro nauda Lietuvai per metus siektų apie 1 mlrd. Lt. Vien litų-eurų keitimo kaina privačiajam ir viešajam sektoriui kasmet atsieina 250-300 mln. Lt. Tačiau T. Andrejauskas pripažino, kad kaip ir pasenusį automobilį reikia keisti nauju modeliu, taip ir euro zonai reikia atsinaujinti. „Alternatyvų mes neturime, esame ES šalis ir esame įsipareigoję įsivesti eurą. Kuo greičiau tai padarysime, tuo daugiau išlošime”.
„Swedbank” tvarios veiklos vadovė Lina Danienė akcentavo mokyklos svarbą savanorystės skatinimui. Pasak jos, senosiose ES šalyse narėse beveik 50% gyventojų bent vieną kartą buvo įsitraukę į savanorišką veiklą. Lietuvoje savanoriškoje veikloje dalyvavo ar iki šiol dalyvauja apie trečdalis gyventojų. „Jaunam žmogui svarbu yra ne tik įgyti gyvenimo patirties ar turiningai praleisti laiką, bet ir atrasti save. Savanorystė leidžia suderinti tris kiekvienam rūpimus dalykus: asmeninę naudą, kompetenciją ir visuomenės poreikius.” Tačiau L. Danienė pabrėžė, kad ne mažiau svarbi yra ir verslo atstovų savanoriška pagalba mokytojams. „Verslo savanoriai dalindamiesi savo patirtimi ir žiniomis su mokiniais priartina juos prie realaus gyvenimo, padeda atrasti savo gyvenimo kelią, o susitikimai ir projektai suteikia įvairovės ugdymo procesui ir kelia mokinių motyvaciją mokytis.”
