Siekdama surinkti biudžetą valdžia pakėlė mokesčius, tačiau lazda atsisuko kitu galu – verslo objektai krypsta į šešėlį, verslas susitraukia, ir planuotos biudžeto pajamos tampa neįgyvendintu planu, sako ekspertai. Dėl ekonomikos nuosmukio bei valdžios veiksmų stipriai padidės šešėlinės ekonomikos dalis, kuri, kaip prognozuojama, šiais metais padidės 5 proc. punktais ir sieks 22,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinasi, kaip prognozuoja ekspertai, kone kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje. Siekdama surinkti biudžetą valdžia pakėlė mokesčius, tačiau lazda
atsisuko kitu galu – verslo objektai krypsta į šešėlį, verslas
susitraukia, ir planuotos biudžeto pajamos tampa neįgyvendintu planu,
sako ekspertai. Dėl ekonomikos nuosmukio bei valdžios veiksmų stipriai
padidės šešėlinės ekonomikos dalis, kuri, kaip prognozuojama, šiais
metais padidės 5 proc. punktais ir sieks 22,7 proc. bendrojo vidaus
produkto (BVP). Vadinasi, kaip prognozuoja ekspertai, kone kas
ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto naujausio Lietuvos
ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinė ekonomika išaugs 5
proc. punktais, į biudžetą bus nesurinkta apie 5,3 mlrd. litų, o
nedarbo lygis išaugs iki 11 proc.
23-iasis LLRI Lietuvos
ekonomikos tyrimas rodo, kad pernai Lietuvos ekonomika augo 3,4 proc.,
o šiais metais BVP augimas bus neigiamas: -2,8 proc.
Pasak
tyrimo dalyvių, 26 proc. prognozuojamos ekonominės veiklos susitraukimo
nulėmė netinkami valdžios sprendimai, 66 proc. – rinkos aplinkybės.
Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, pernai šešėline veikla užsiėmė
27,5 proc. ūkinių subjektų, o šiemet tokių bus net 40 proc.
"Toks staigus šešėlinės ekonomikos padidėjimas prognozuojamas pirmą
kartą per visą LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo istoriją, didesnė
šešėlinė ekonomika vertinta tik 1998 m. Lietuvai iškyla neeilinių
ekonominių sunkumų, kurių sprendimams valdžia pasirinko netinkamą
mokesčių naštos didinimo kryptį, taip dar labiau skatindama šešėlinę
veiklą. Šešėlinė ekonomika tampa opia problema ir labai reikšminga
priežastimi, kodėl padidinti mokesčiai nepadės surinkti planuojamo
valstybės biudžeto. Neretai šešėlis suvokiamas tik kaip mažą apimtį
ūkio mastu turinti veikla. Tačiau rinkos dalyvių vertinimas, kad keturi
iš 10 žmonių yra šešėlinės ekonomikos dalyviai, rodo, jog taip nėra", –
sako V. Žukauskas.
Tyrimas patvirtina, kad, lėtėjant ekonomikos
augimui, nedarbo lygis linkęs didėti, kainų augimas – lėtėti. Tyrimo
duomenimis, 2008 m. pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje siekęs 6,6 proc.
šių metų pabaigoje turėtų padidėti iki dviženklio skaičiaus, t. y. 10,8
proc.
"Natūralu, jog blogėjant ekonominei situacijai žmonės
praranda darbus, mažėja užimtumas. Pagrindiniu spręstinu klausimu
tuomet tampa, kaip išlaikyti likusias darbo vietas, negilinti
problemos. Iškyla paprasta alternatyva: "susispausti" ir dar mėginti
išsikapstyti arba skelbti bankrotą jau dabar. Deja, griežtas ir itin
nelankstus darbo santykių reguliavimas Lietuvoje verčia rinktis
pastarąją", – teigia LLRI ekspertas.
Tyrimo dalyviai mano, jog
stipriai padidinta mokesčių našta šiais metais nepadės surinkti
planuojamų nacionalinio biudžeto bei socialinio draudimo fondų pajamų.
Prognozuojama, jog nacionalinio biudžeto pajamų įvykdymas šiais metais
sieks 87 proc. Manoma, kad blogesnė padėtis bus su "Sodra" – jos pajamų
surinkimas bus apie 84 proc. Vadinasi, tikėtina, kad bus nesurinkta 5,3
mlrd. litų pajamų.
