ESO vadovas: dėl audros elektros trikdžių iš viso numatoma skirti virš 5 mln. eurų kompensacijų

Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus apie jiems priklausančias kompensacijas už per rugpjūtį Lietuvą užklupusią audrą viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Bendrovės vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijoms numatyta skirti daugiau kaip 5 mln. eurų, jas gaus per 70 tūkst. vartotojų.

„Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos. Mes paskelbėme pranešimą apie tas sumas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Ruseckas.

Pasak ESO vadovo, klientams, kurių banko sąskaitų duomenis bendrovė turi, kompensacijos bus pervedamos automatiškai. Tuo metu kitų vartotojų bus prašoma pateikti mokėjimams reikalingą informaciją.

„Vienai grupei klientų, kurių sąskaitas žinome, išmokame automatiškai. Kitų, kurių duomenų neturime, tuo pačiu pranešimu paprašome juos pateikti ir įsipareigojame per tris darbo dienas atlikti mokėjimus“, – aiškino jis.

A. Ruseckas pažymėjo, kad kompensacijų dydžiai priklausys nuo elektros tiekimo sutrikimo trukmės ir suvartojamos elektros energijos kiekio. Dėl šios priežasties, anot jo, verslo klientams išmokos bus didesnės nei buitiniams vartotojams.

„Nenorėčiau sukelti lūkesčių dėl vidutinių kompensacijų sumų, nes tai būtų visiškai vidutinė „palatos temperatūra.“ Kaip ir anksčiau skelbėme, planuojame, kad bendra kompensacijų suma viršys 5 mln. eurų, o jas gausiančių vartotojų skaičius bus didesnis nei 70 tūkst.“, – teigė ESO vadovas.

Tiek buitiniams, tiek verslo vartotojams kompensacijos priklauso už viršytą nustatytą elektros energijos tiekimo atkūrimo terminą. 

Jos apskaičiuojamos automatiškai ir išmokamos nepriklausomai nuo tiesioginių dėl elektros tiekimo sutrikimo patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl šių kompensacijų vartotojams papildomai kreiptis nereikia.

„Suma priklauso ir nuo trukmės, ir nuo vartojimo apimčių. Komerciniams klientams sumos bus didesnės, gyventojams – mažesnės, nes skiriasi vartojimo apimtys“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kodėl kompensacijų skyrimo procesas užtruko beveik du mėnesius, A. Ruseckas tikino, kad bendrovė laikosi visų nustatytų terminų.

„Nesakyčiau, kad jis ilgai užtruko. Mes laikomės visų nustatytų terminų“, – aiškino jis.

ESO vadovas taip pat pabrėžė, kad dėl kompensacijų dydžio ar kitų neaiškumų vartotojai galės kreiptis tiesiogiai į bendrovę.

Siūlymą trumpinti elektros tiekimo atkūrimo terminą vertina palankiai, tačiau ragina neskubėti

Komentuodamas Seime svarstomą siūlymą sutrumpinti elektros tiekimo atkūrimo terminą, po kurio vartotojams priklausytų kompensacijos, nuo 72 iki 24 valandų, A. Ruseckas teigė pritariantis tokiai krypčiai, tačiau abejojantis, ar pokyčiams tinkamas metas.

Pasak jo, elektros tinklo atsparumui didinti pirmiausia būtinos investicijos į infrastruktūrą, įskaitant oro linijų keitimą požeminiais kabeliais.

„Vertinu pozityviai šią kryptį, bet ar šiuo metu gali būti įvestas 24 valandų terminas, atsižvelgiant į Vyriausybės programą, kurioje numatytos kabeliavimo apimtys ir visai kitos priemonės, kurios leistų artėti prie tų 24 valandų?“ – svarstė ESO vadovas.

Jis priminė, kad Vyriausybės plane numatytas tikslas iki 2030 metų pasiekti 72 valandų terminą.

„Kryptis yra teisinga. Ar laikas yra geras, ar dabar tinkamas metas? Turbūt ne. Labiau vertėtų kalbėti apie tai po 2030 metų“, – pažymėjo A. Ruseckas.

Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Šalinant audros padarinius ir atkuriant elektros tiekimą ESO brigadoms talkino ir iš Latvijos bei Lenkijos atvykę specialistai.