Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuriame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.
Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.
Valdžios sektoriaus deficitas, neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tuo metu 2029 m. valdžios sektoriaus deficitas tiek su išlygomis kariniams įsigijimams, tiek be jos pasieks 3,9 proc. BVP, valstybės skola sudarys 54,3 proc.
Vidutinė metinė infliacija kitais metais pasieks 3,3 proc., tuo metu šalies BVP augimas – 2,2 proc.
„Valstybės prisiimti biudžeto įsipareigojimai auga sparčiau nei biudžeto pajamos iš ekonomikos, kas lemia neigiamą valstybės biudžeto balansą, didėjančią valdžios sektoriaus skolą“, – posėdyje penktadienį sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.)
Planuojama, kad, nevertinant ES lėšų, valstybės biudžeto pajamos sudarys 18,9 mlrd. eurų (augs 1,622 mlrd. eurų arba 9,4 proc.), išlaidos – 24,7 mlrd. eurų (1,855 mlrd. eurų arba 8,1 proc.)
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Kitąmet taip pat numatoma didinti pensijas, kelti minimalią algą, darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šalies keliams kitąmet iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų. Tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Savivaldybių biudžetų pajamos kitais metais sudarys 8,147 mlrd. eurų (augs 8,8 proc. arba 489 mln. eurų, savarankiškos savivaldybių pajamos – 10,6 proc. arba 660,8 mln. eurų). Valstybės biudžeto dotacijos didės 171,8 mln. eurų arba 6 proc.
Jiwe niekad neraso kokia biudzeti dalis karo kurstymui bus ismesta pinigu ,bet raso BVP ,nes taip atrodo labai mazi .O is tikruju beveik trecdalis visos valstybes metinio biudzeto ismetamas ginklavimuisi ir karo kurstymui.O tai yra milziniska nasta tokiai mazai ir skurdziai valstybei
Svarbu Ukrainai pinigu yra.