Antradienį Europos Parlamentas įpareigojo ES valstybes sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką ir kenkia ekosistemoms, informuoja Europos Parlamento (EP) spaudos tarnyba.
Naujasis teisės aktas bus taikomas plastikiniams maišeliams, kurių sienelės storis mažesnis kaip 50 mikronų. Jie sudaro absoliučią daugumą ES naudojamų plastikinių maišelių. Tokie maišeliai gerokai rečiau panaudojami pakartotinai nei storesnieji.
ES valstybės galės pasirinkti: arba užtikrinti, kad iki 2020 m. vienam šalies gyventojui vidutiniškai tektų ne daugiau kaip 90 įsigytų lengvųjų plastikinių maišelių, o iki 2026 m. – ne daugiau kaip 40 maišelių, arba iki 2018 m. juos apmokestinti.
Kartu Europos Komisija turės išnagrinėti aerobiškai skaidžių plastikinių maišelių poveikį aplinkai, taip pat iki 2017 m. pasiūlyti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų maišelių žymėjimo specifikacijas.
2010 m. vienas europietis vidutiniškai sunaudojo beveik 200 plastikinių maišelių, iš kurių beveik 90 proc. buvo lengvieji, o daugiau kaip 8 mlrd. plastikinių maišelių tapo šiukšlėmis. Šie rodikliai kasmet didėja. Tokie ilgai nesuyrantys maišeliai labai teršia aplinką ir kenkia ekosistemoms, ypač vandens telkiniuose.
„Šios taisyklės bus naudingos visoms pusėms. Kalbame apie didelę aplinkosauginę problemą. Milijardai plastikinių maišelių tampa atliekomis, teršia gamtą, kenkia žuvims bei paukščiams, todėl turime tai suvaldyti. Naujosios taisyklės leis kasmet sutaupyti 740 mln. eurų”, – pažymėjo EP pranešėja Margretė Auken (Margrete Auken) (Žalieji, Danija).
Naujasis teisės aktas jau suderintas su ES Taryba, todėl neliko kliūčių jam įsigalioti.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės. „Aplinkos tausojimą reikia padaryti ekonomiškai naudingu žmonėms”, – antradienio rytą surengtoje plenarinės sesijos diskusijoje sakė Valentinas Mazuronis (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa). Jis ragino pirma sukurti ES lengvųjų plastikinių maišelių apskaitos metodologiją, o tik po to nustatyti privalomus tikslus ir priemones jų skaičiui mažinti. V. Mazuronio įsitikinimu, „mokestis už plastikinius maišelius gali būti geras problemos sprendimas, tačiau jokiais būdais negalima taikyti užslėptų mokesčių už jų naudojimą, kurie būtų įskaičiuojami į produkto kainą. Perėjimas prie naujojo apmokestinimo negali būti drastiškas. Kartu turime skatinti naudoti alternatyvias pakavimo priemones.”
