Augalų pažinimo klubo „Medumėlė“ klubo pirmininkė, Sigučio Obelevičiaus grupiokė, bendražygė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė pasakojo, kad ją stebindavo S. Obelevičiaus įvairiapusiškumas.
Rugsėjo 26 dieną Traupyje vyko augalų pažinimo klubo „Medumėlė“ ir Lietuvos dendrologų draugijos organizuotas seminaras „Kas po kojomis žaliuoja“, skirtas gamtininkui, Traupio botanikos sodo įkūrėjui, Anykščių rajono savivaldybės ilgamečiam vadovui Sigučiui Obelevičiui atminti.
Buvo klubo siela
Į Traupį atvyko būrelis gamtininkų. Seminarą vedė „Medumėlės“ klubo pirmininkė, S. Obelevičiaus grupiokė, bendražygė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Ji sakė norinti, kad gamtininkų susitikimai Traupyje taptų tradicija – toks seminaras čia vyko ir praėjusiais metais.
„Norime, kad kuo daugiau prisijungtų – ir entomologus, ir ornitologus pasikviesti. Mūsų tikslas visada buvo kuo daugiau pažinti gamtą – ir Sigutis mus taip mokė, vedė, ir pats mokėsi. Mes ir šūkį turime: mokomės gamtoje ir iš gamtos. Norime tai tęsti, pagerbti atminimą. Čia ne kartą būdavo konferencijos, Sigutis mus visada priimdavo, būdavo ekskursijos. Nors ir buvo meras, labai užimtas, niekada mums neatsakė. Jis čia atgaudavo dūšią“, – „Anykštai“ sakė dr. O. Motiejūnaitė.
„Žinoma, kad mums jo labai trūksta. „Medumėlėje“ jis visą laiką buvo mūsų ekspedicijų mokslinis vadovas. Aš, Sigutis ir Vaclovas Stukonis esame „Medumėlės“ klubo steigėjai. Aš daugiau administratorė, o Sigis su Vaclovu vesdavo ekskursijas. Visada galėjai į jį atsiremti, paklausti „ką dabar darom?“ Jis buvo klubo siela. Aš stebėdavausi, klausdavau, iš kur tu viską žinai, gi mes kursiokai, aš tiek nežinau! Ir rašyti suspėdavo. Sakydavo, kad per dieną bent dvi valandas turi prisėsti rašyti. Jis buvo unikali asmenybė. Vabalus pažįsta, paukščius pažįsta. Ir dabar, atrodo, kažko nežinai, dairaisi, kur Sigis. Bet liko jo darbai, kuriuos norime išlaikyti, pagerbti pranešimais, prisiminimais“, – šiltai apie bendražygį kalbėjo dr. O. Motiejūnaitė.
Dvaruose augo ananasai
Traupio kultūros namų salėje susirinkę gamtininkai išklausė tris pranešimus, kuriuos skaitė Sigučio Obelevičiaus botanikos sodo kuratorė Eglė Djačenko, Metelių regioninio parko grupės patarėja Irma Maciulevičienė, ekologė, želdynų dėstytoja Edita Medeina Jakubauskaitė.
E. Djačenko pasakojo, jog domisi kraštotyra, ypač – Anykščių krašto dvarais, juose augintais augalais. Ji papasakojo apie augalus, kurie augo Lietuvos dvaruose XVIII–XIX amžiuje.
„Tai buvo dvarų klestėjimo laikotarpis. Juose augo tikrai daug augalų. Dabar stebimės, kai Lietuvoje užauginamas ananasas ar bananai, o prieš šimtą metų dvaruose tai buvo gana įprasta. Turtingieji galėjo įsirengti tokius parkus, kuriuose augo ne tik vietiniai, bet ir egzotiniai augalai“, – sakė E. Djačenko. Ji sakė, kad dvaruose augdavo liepos, klevai, ąžuolai, kaštonai, iš kurių dažnai būdavo formuojamos alėjos. Augo bukai, kėniai, maumedžiai. Taip pat krūmai – rožės, alyvos, jazminai, erškėčiai, kadagiai. Būdavo sodinami alyvos, agavos, vaismedžiai. Gėlynuose buvo auginami bijūnai, lelijos, jurginai, flioksai, vaistažolės, populiarios rožės, statomos oranžerijos, kurios neretai būdavo apšildomos ir arklių mėšlu.
I. Maciulevičienė papasakojo apie augalus, augusius senuosiuose darželiuose. „Apie pirmuosius augalus mūsų darželiuose žinome iš Biblijos. Ne viskas pas mus auga, bet turime atitikmenis. <…> Augalai buvo ne tik maistas, bet ir dvasinė palaima. <…> Biblijoje yra minima 120 augalų. Jie yra naudingi sveikatai, turi įvairių veikliųjų medžiagų“, – sakė I. Maciulevičienė.
Paukščiai žūva tinkluose
Ekologė E. M. Jakubauskaitė susirinkusiesiems skaitė pranešimą apie augalus, kurie plinta padedami paukščių.
„Esu ir dendrologė, ir ornitologė, ir ekologė – man viskas įdomu. Kaip ir Sigučiui – jis sode rinko ir kaulus, išnaras… Mano tema – kaip augalai atkeliauja gyvūnų pagalba. Šiuo atveju paukščiai yra tie „sėjėjai“. Moksliškai tie augalai vadinami ornitochoriniais augalais, – sakė E. M. Jakubauskaitė. – Dažniausiai platinimo būdas – kada paukščiai sulesa uogą, sėkla yra nevirškinama, su išmatomis pašalinama ir taip pasėjama.“
Pranešėja sakė, kad dažniausiai ornitochorinių augalų sėklos yra ryškios, jos yra „skirtos“ paukščiams – kad šie jas rastų ir lestų. Įvairiausių rūšių paukščiai lesa medžių, krūmų sėklas, uogas, taip jas išplatindami. E. M. Jakubauskaitė patarė su paukščiais uogomis dalytis, nedengti trešnių ar vyšnių tinklais, nes į juos įsipainioję paukščiai žūva. Taip pat gamtininkė sakė rudenį peržydėjusių augalų nenurauti, nenupjauti, o palikti paukščiams.
Po seminaro gamtininkai aplankė S. Obelevičiaus kapą, jo įkurtą botanikos sodą.
S. Obelevičius (1959–2024) buvo vienas „Medumėlės“ klubo įkūrėjų, Lietuvos dendrologų draugijos narys, biologijos mokytojas ekspertas, kelių kadencijų Anykščių rajono meras, vicemeras, Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas, Anykščių rajono Garbės pilietis, 14 knygų apie gamtą autorius ir bendraautoris.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
