Rytoj, birželio 7-ąją, posėdžiaus Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisija. Komisija spręs, kas taps 2022-ųjų metų Anykščių rajono Garbės piliečiu.
Pretendentais į šį titulą pasiūlyti šie žinomi anykštėnai: pirmasis nominalus Anykščių rajono vadovas nepriklausomoje Lietuvoje, 1990-1995 m. rajono valdytoju dirbęs Algimantas Dačiulis; ilgametė Anykščių rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Virginija Pažėrienė; režisierė, renginių organizatorė Jolanta Pupkienė ir trijų Olimpinių žiemos žaidynių dalyvis, biatlonininkas Vytautas Strolia.
Garbės piliečio titulas tais pačiais metais gali būti suteiktas nebūtinai vienam asmeniui. Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pasirinkimą dar turės tvirtinti Anykščių rajono taryba. Tiesa, Anykščių rajono istorijoje nėra buvę atvejo, jog Taryba nepritartų komisijos sprendimui.
Plačiau – „Anykštoje”
Anykštėnei atsakymas. Gerbiamas Dačiulis tikrai vertas tapti rajono Garbės piliečiu, nes jo nuopelnai tikrai dideli. Prie ko čia sovietiniai veikėjai? Prie sovietų valdžios jis nekišo nosies kur nereikia, nebuvo KGB agentas, nieko blogo žmonėms nedarė. Prie laisvos Lietuvos Dačiulis irgi dirbo ir labai nuoširdžiai stengėsi dėl Anykščių ir anykštėnų. Sovietmečiu daug kas gyveno, dirbo ir nereikia tokio dalyko prikaišioti.
Komisija nenorės objektyviai įvertinti kiekvieną kandidatą, balsavimas vyks labiau emociniu, nei dalykiniu pagrindu. Jūs paminėkite komisijos nario pavardę ir aš pasakysiu už ką jis balsuos… Štai kodėl reikalingi gyventojų balsai.
Algimantas Daciulis tikrai tinkamas i kandidatus.neissisokelis taktiskas .taip tai buvo anie laikai bet zmogus turi but neuzmirstas
Nemanau, kad sovietiniai veikėjai turėtų tapti garbės piliečiais, prie visos pagarbos Dačiuliui.
Tamsta gal negerbiat ir tėvų, kurie augimo ir mokė Jus sovietmečiu. Mokytojų, rašytojų, gydytojų, profesorių, kurie tuo laiku gyveno, dirbo bei kūrė.
Manau, kad verčiausia Garbės pilietės vardo yra Virginija Pažėrienė – nepaprastai doras, tikrai garbingas žmogus, jautri ir rūpestinga gydytoja, visada skubanti į pagalbą kiekvienam,niekad nesiekusi asmeninės garbės ar atskiro pripažinimo.Tokie žmonės yra mūsų kasdienybės herojai ir palydovai, džiaugiuosi, kad ji yra, kad žinau, jog sunkią valandą tikrai sulaukčiau jos pagalbos ir dėmesio.
Aš tai mįsliu kad šitas ženkliukas daugiau garbės nepadaro, negu žmogus par gyvenimų garbingai sutardardamas dirba ir savą darbu rodo garbį aplinkiniams a ne sau garbes trokšta.
Nu, bet palitikams norisi sau garbes užu tai, kad kam nors priskirs šitų ženkliukų.
Jolanta Pupkienė savo darbais su jaunimu ir kūrybiniais projektais garsina Anykščių kraštą visoje Lietuvoje. Jos vykdoma veikla į Troškūnus sutraukia žmones iš aplinkinių rajonų ir iš didžiųjų miestų. Ir tą ji jau daro daugiau nei dvidešimt metų.
Bet geriau, kad jai suteiktų Garbės pilietės vardą, kai baigs darbą įstaigoje ir būtų apdovanota už visą gyvenimą tarsi karūna. Juk kaip keistai gavosi, kad biudžetinėje įstaigoje dirbantis Verbickas įsitarpavo į Garbės piliečių pulką ir toliau dirba muziejuje, kurį išlaiko savivaldybė. Kur riba, už kiek metų darbo nusipelnoma? Pupkienė dabar yra zenite, žvaigždžių žvaigždė Anykščių krašte, su ja lygintis nėra kam, nes nėra daugiau jos lygio figūrų. Bet ar jai dar per anksti garbės pilietybės ženklą gauti?
Pirmieji trys kandidatai tikrai tinkami, jų nuopelnai gerai žinomi. O tas sportininkas, tai atsiprašau. Jokių rezultatų nepasiekė, o kad dalyvavo trijose olimpinėse žaidynėse, tai joks nuopelnas. Aš gal keturis kartus buvau Vatikane ekskursijoje ir iš tolo mačiau popiežių, tai gal ir aš nusipelniusiu žmogumi tapau?
Kas per žmones. Kokia ne kultūra. Laukiniai kokie.
Labiausiai kelia abejonių, kad kažkas turi teisę spręsti apie kitų garbę. Antra, kokia prasmė kasmet kepti vadinamus garbės piliečius.
Algimanto Dačiulio kandidatūra atrodo rimčiausiai ir prasmingiausiai – tai labai daug padaręs taurus žmogus, sunkiausiu metu dirbęs rajono vadovu, kai sugriuvo planinė gyvenimo sankloda ir formavosi rinkos santykiai, aki reikėjo išskirtinių sprendimų, su niekuo nesusipykęs, ir tas, kuris pastatė gražiausią paminklą Anykščių garbei – poetui, vyskupui Antanui Baranauskui, ir tas, kuris šalia šio nacionaline kultūros premija apdovanoto paminklo iš buvusio šabakštyno kalno ir pakalnių didžiulės apleistos teritorijos sukūrė Vyskupo skverą, kuriuo nuo tilto iki bažnyčios, nuo menų centro iki buvusio Puntuko restorano džiaugiasi ir žavisi visi: ir jauni, ir vyresni ir vietiniai, ir atvykę. Tai tikrai Garbės vardo vertas nuopelnų nuopelnas! O kadangi žmogus jau viešo darbo nebedirba, tad už visus gyvenimo nuopelnus jį pagerbti būtų tikrai prasminga ir tauru. Ir ateičiai visi žinotų, kad viso gyvenimo nuopelnai, kuriant bendrąjį gėrį, Anykščiuose yra įvartinami, pagerbiami.
Kas čia per nuopelnas „Dalyvis”? O kur rezultatai? Šnipštas…
O kas tu… Kaip nemandagu
kolaborantaS
daciulis buvo koloborantas tai tiesa