Praėjusį šeštadienį, gegužės 25-ąją, Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaimo gyventojų Genovaitės ir Felikso Kutkų sodybą papuošė Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava. Šalia lietuviškosios Trispalvės suplėvesavo ir atkurta garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Giedraičių giminės vėliava. Tądien šioje sodyboje organizuotas Giedraičių giminės suvažiavimas.
Praėjusį šeštadienį, gegužės 25-ąją, Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaimo gyventojų Genovaitės ir Felikso Kutkų sodybą papuošė Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava. Šalia lietuviškosios Trispalvės suplėvesavo ir atkurta garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Giedraičių giminės vėliava. Tądien šioje sodyboje organizuotas Giedraičių giminės suvažiavimas.
Tačiau pirmiausia iš įvairių Lietuvos vietovių Giedraičiai susirinko Svėdasuose, kur Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje už jų giminę klebonas kun. Vydas Juškėnas aukojo Šv. Mišias. Po Šv. Mišių aukos klebonas pašventino atkurtą kunigaikščių Giedraičių vėliavą su paslaptingos būtybės (- iki juosmens žmogaus, nuo juosmens – arklio figūra) – senovės graikų miškų arba kalnų demono – kentauro atvaizdu.
Prisiminimui įsiamžinę bendroje fotografijoje prie bažnyčios, aplankę artimųjų kapus Svėdasų ir Kunigiškių kapinėse, visi susibūrė pas Genovaitę ir Feliksą Kutkas Vaitkūnuose. Gražiai nušienautas, sutvarkytas erdvus kiemas vos sutalpino tokį gausų būrį Giedraičių. Į antrąjį šios giminės sambūrį Vaitkūnuose susirinko daugiau kaip šimtas žmonių. ( Pirmasis Giedraičių giminės suvažiavimas buvo organizuotas Svėdasų sen. Kunigiškių kaime pas šviesios atminties Zosę ir Vytautą Kaušakius 1987-ųjų vasarą. ) Šio giminės susitikimo jau nebesulaukė Zosė Kaušakienė (Giedraitytė) ir daugelis kitų garbaus amžiaus žmonių. Užtat į šiųmetinį susitikimą susirinko daug jaunų žmonių, būta nemažai ir vaikų- Giedraičių giminės atžalų. Sodybos šeimininkė Genovaitė Kutkienė (Giedraitytė) šiomis dienomis sulaukusi garbingos 87 metų sukakties, džiaugėsi, kad auga gražus atžalynas, kad Giedraičių giminė ir toliau gyvuos. Mūsų laikraščiui vaitkūnietė Genovaitė papasakojo, kad jos tėvelis Vincentas Giedraitis buvo Lietuvos savanoris, didelis šalies patriotas. Jų šeimoje gimė septynetas vaikų, užaugo ketvertas: trys broliai ir jinai- Genovaitė. Nors ir sulaukė gražaus amželio, bet iš atminties neišblėso tėvų, senelių, kitų artimųjų paveikslai. Tokie giminių suvažiavimai padeda pabendrauti skirtingų kartų giminaičiams, prisiminti Anapilin išėjusius, jų atliktus darbus, paliktus gyvenime pėdsakus.
Vaitkūnuose šeštadienį susirinko į savo sambūrį Adelės ( 1870-1963) ir Jono ( 1865-1935) Giedraičių bei jų devynių vaikų Vinco (1890-1990), Juozo ( 1900-1937), Adolfo (1902-1973), Balio (1902-1993), Elenos (1904-1992), Paliusės (1909-1974), Zosės (1914-2004), Felikso (1915-1974), Adelės (1916-2006) atžalos- šešių šios giminės kartų atstovai.
Sambūrį giminės sakmės žodžiais pradėjo Jurga Kutkaitė ir Tomas Giedraitis:
„ …Ir ošia ąžuolas
Plačiai šakas išskleidęs,
Išaugęs žemėj Aukštaitijos,
Jo atžalos jau giedrą dangų remia.
Primindamas, kas buvo žemėj amžina ir šventa,
Tikėdamas, kad bus ateityje palaiminti
Darbu, gerumu ir meile.
Tegu per amžius žaliuoja
Šventasis ir didysis mūsų-
Giedraičių giminės medis…”
Vedančiųjų pakviesti, visi užtraukė dainą iš televizijos videofilmo „Giminės”, kuris jau tapo Giedraičių giminės sambūrio himnu. Istorikas Tomas Giedraitis ta pačia proga sambūrio dalyviams priminė, kokia kilminga ir garsi Lietuvoje yra Giedraičių giminė, kurios pėdsakų galima rasti daugelyje pasaulio šalių. Ir nors į Vaitkūnus susirinko tik vienos Giedraičių šakos giminės atstovai, vistik nebuvo pamiršti ir kilmingieji protėviai, Lietuvos istorijoje palikę labai ryškius pėdsakus. Vilniaus edukologijos universitete istorijos mokslus baigęs Tomas Giedraitis turi surinkęs ta tema daug vertingos informacijos, tad galėjo kiekvienam besidominčiam pasakoti ir pasakoti. Antai, vienas iš garsiausių buvo vyskupas Merkelis Giedraitis, pastatęs Žemaičių vyskupijoje net dvylika bažnyčių. Vyskupo Martyno Giedraičio pastangomis Giedraičiuose ir Videniškiuose buvo pastatyti vienuolynai. Mykolas Giedraitis studijavo Krokuvoje, buvo vienas pirmųjų lietuvių, baigęs aukštąjį mokslą. XVI a. jis paskelbtas Palaimintuoju, šio dvasininko relikvijos saugomos Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Iš Giedraičių giminės net keturi buvo vyskupai. Daug Giedraičių giminės atstovų kovojo prieš carizmą, tad buvo ištremti į Rusiją, Kazachstaną, kiti emigravo į Angliją, Prancūziją bei kitas šalis. Žmonių, turinčių Giedraičių pavardę, siejamų giminystės ryšiais, galima sutikti daugelyje pasaulio šalių…
Nors kone visą dieną dulkė įkyrus lietus, jis nuotaikos sambūrio dalyviams nei kiek nesugadino. Visi Giedraičiai Vaitkūnuose nuoširdžiai bendravo, linksminosi, mėgavosi suneštinėmis vaišėmis, klausėsi svėdasiškio Vytauto Jucio atliekamų dainų ir patys dainavo, sukosi šokio ritme. Buvo laiko pasidalinti prisiminimais, susipažinti su pirmą kartą sutiktais giminaičiais, pasikeisti adresais, telefonų numeriais, susitarti dėl būsimų sambūrių organizavimo. Ne vienas iš šio susitikimo išsivežė ir vertingą suvenyrą- rūpestingai istoriko Tomo parengtą ir dailiai išspausdintą leidinuką „Giedraičių giminės medis”, taip pat 2002 metais Onutės Giedraitytės užrašytus tetos Zosės Giedraitytės- Kaušakienės prisiminimus apie savo šeimą.
Na, o už svetingumą, vaišingumą, gražiai Svėdasų krašte organizuotą Giedraičių giminės suvažiavimą dėkingumo žodžiai išsakyti Genovaitei ir Feliksui Kutkoms bei energingiems jų šeimos nariams.
