Lietuviškas kinas yra unikalus. Nepaisant to, kad esame maža šalis, tačiau vietinės „virtuvės iškeptos“ produkcijos yra santykinai daugiau nei Latvijoje, Estijoje ar net ir didesnėse Europos šalyse. Iš modernaus lietuviško kino būtų galima susidaryti įspūdį, kad kuriamos tik liūdnos istorinės dramos arba lengvos komedijos. Tai būtų tik iš dalies teisinga. Kas tam tikras laikas į kino ekranus atklysta ir tikrų tikriausias perlas, kurio nepamatyti būtų tikrai apmaudu. Štai jums septyni, pačių įvairiausių žanrų lietuviški filmai, kuriuos kritikai ir žiūrovai laiko GERIAUSIAIS.
Kad filmus galėtumėte žiūrėti raiškiai ir stebėtumėte tik kokybišką vaizdą, nepamirškite įsigyti naują, FULL HD ar UHD televizorių. Kad būtumėte nukreipti ten, kur geriausios televizorių kainos, nepamirškite spausti čia.
Išgyventi vasarą, 2019m., drama, komedija
Režisierė: Marija Kavtaradzė
Ganėtinai naujas ir didelį kritikų bei žiūrovų pripažinimą pelniusio M.Kavtaradzės filmo siužetas sukasi apie kelių, psichiniais sveikatos sutrikimais sergančių žmonių vasaros istorijas. Jie vienu automobiliu keliauja į pajūrį, o juos prižiūri jauna psichologė. Kelionė neapsieina be nesklandumų, o pakeliui ištinkančios istorijos perpina juoką ir labai gilias mintis apie psichinės sveikatos sutrikimus.
Zero II, 2010m., kriminalinė komedija
Režisierius: Emilis Vėlyvis
Grubus. Gašlus. Kontraversiškas. Tikrai ne kiekvienam žiūrovui. Taip, E.Vėlyvio garsiausias hitas nėra pats švelniausias filmas, tačiau tai reiškinys. Bene garsiausias lietuvio režisieriaus kūrinys supina daugelio tarp nusikalstamo pasaulio besisukančių veikėjų gyvenimus keleto dienų bėgyje. Didžioji dalis veiksmo sukasi apie pagrobtą narkotikų kurjerį ir jo ieškančius banditus. Tie, kurie matė pirmąją filmo dalį arba pažįstami su E.Vėlyvio kūryba, greitai pažins režisieriaus braižą. Juokas ir stiprios emocijos – garantuoti. Perspėjame: filme labai daug necenzūrinės leksikos.
Tarp pilkų debesų, 2018m., drama
Režisierius: Marius Markevičius
Pagal rašytojos R.Šepetys bestselerį tuo pačiu pavadinimu pastatytas filmas yra lietuviškas, tačiau pastatytas originalo, anglų kalba. Neseniai pro kino teatrus praūžęs filmas sulaukė itin didelių kritikų ir žiūrovų liaupsių. Filme pasakojama apie paauglės gyvenimo peripetijas 1941m. birželio viduryje. Aiškiai matome, kaip sovietų armijos invazija į Lietuvą griauna paprastų žmonių gyvenimus. Jauna mergina atsiduria Sibire ir ima kovoti už savo gyvybę bei žmogiškas vertybes.
Niekas nenorėjo mirti, 1966m., istorinė drama
Režisierius: Vytautas Žalakevičius
Kaip manote, kokios svarbos ir kokybės turi būti filmas, kad net cenzūrą puoselėjusioje SSRS laimėtų valstybinį apdovanojimą, nors vaizdavo partizanų gyvenimus? Dar iki dabar tituluojamas geriausiu kada nors sukurtu lietuvišku filmu, drama „Niekas nenorėjo mirti“ buvo tramplinas daugeliui Lietuvos aktorių į šlovę. Daug kontraversijos sukėlusi ekranizacija pasakoja istoriją apie 1947m. Pokario Lietuvos kaime vyksta arši priešprieša tarp „miškinių“ ir socialistinių organų. Filmas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ekskursantė, 2013m., veiksmo drama
Režisierius: Andrius Juzėnas
Žiūrint filmą galima pagalvoti, kad tai – išgalvota istorija. Tačiau tikrais faktais paremtoje dramoje žiūrovai stebi vienišos dešimtmetės likimą, kada ji pabėga iš tremtin vežusio traukinio ir pasileidžia atgal į namus. Atstumas, kurį jai reikia įveikti – 6 tūkstančiai kilometrų. Sibiro ir Rusijos platybėse klaidžiojanti mergina susipažįsta su įvairiais žmonėmis, patenka į nuotykius bei žvelgia pavojui į akis.
Prieš parskrendant į žemę, 2005m., dokumentika
Režisierius: Arūnas Matelis
Lietuvoje yra daug tikslinės, bet ne meninės dokumentikos. Arūno Matelio „Prieš parskrendant į žemę“ – kol kas geriausiai kritikų įvertintas lietuvio kurtas filmas. Jame pasakojama apie kraujo vėžiu sergančių vaikų kasdienybę ligoninėje. Tarptautiniuose festivaliuose Europoje ir JAV sulaukęs neeilinio pripažinimo, „Prieš parskrendant į žemę“ paskatino ir ne vieną žmogų ar organizaciją atkreipti didesnį dėmesį į vaikų onkologinių ligų problemas.
Velnio nuotaka, 1974m., miuziklas
Režisierius: Arūnas Žebriūnas
Vienas iš nedaugelio miuziklų ir pirmasis toks Lietuvos kino istorijoje. Remiantis K.Borutos „Baltaragio malūnas“ apysaka, geriausi tuometinės Lietuvos aktoriai, rašytojai, kompozitoriai ir kinematografai susijungė į vieną vietą bei sukūrė tikrų tikriausią pop šedevrą. Tuo metu nebuvo nė vieno lietuvio, kuris nežinotų muzikinių motyvų iš „Velnio nuotakos“. Miuziklo istorija – tokia pati kaip ir apysakos. Pinčiukas – velnias, išvaromas iš pragaro ir nusėda malūne. Mainais už malūnininko sielą, Pinčiukas pasiūlo padėti su darbais malūne ir atvesti malūnininkui Baltaragiui nuostabaus grožio nuotaką.
Parengta pagal: varle.lt
