Geriausia metų mokytoja Violeta Raugalienė: „Tai buvo tik stabtelėjimas, pasidžiaugimas“

Pernai, minint Tarptautinę mokytojų dieną, Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos informacinių technologijų ir matematikos mokytoja Violeta Raugalienė paskelbta Geriausia metų mokytoja.
Jau 28 metus pedagoginį darbą dirbanti anykštėnė tikina, kad net užvėrus mokyklos duris mokytojo darbas nesibaigia, ypač šiuo laikotarpiu, kai tenka dirbti nuotoliniu būdu.

– Papasakokite, kodėl nusprendėte tapti mokytoja, kiek metų jau dirbate šį darbą, kokiose mokyklose teko dirbti.

– Gimiau ir augau Švenčionių mieste, kuriame baigiau vidurinę mokyklą, pavadintą matematiko Zigmo Žemaičio vardu. Nuo mažens labai mėgau matematiką, nes ji man geriausiai sekėsi. Ko gero, dėl šios sėkmės turiu būti dėkinga savo matematikos mokytojui Vytautui Čepuliui, apie kurį išliko patys šviesiausi atsiminimai. Manau, kad šis žmogus ir paskatino mane tapti matematikos mokytoja.
Kadangi visada mokiausi labai gerai ir vidurinę mokyklą baigiau tik su vienu 4 (penkiabalėje sistemoje),vadinamuoju sidabro medaliu, mano tėvai norėjo, kad tapčiau teisininke ar ekonomiste. Tačiau aš norėjau būti mokytoja. Matematikos kitus mokiau dar būdama mokinė: mokiau savo seses, bendraklasius. Ir man tai puikiai sekėsi.
Dar besimokydama 11-12 klasėse važinėjau į kassavaitinius būsimojo pedagogo kursus Vilniaus pedagoginiame institute. Lankydama šiuos kursus galutinai įsitikinau, kad būsiu mokytoja ir mokysiu kitus matematikos. Sėkmingai išlaikiusi egzaminus, 1988 m. įstojau į Matematikos fakultetą studijuoti matematikos ir informatikos. 1993 m. baigiau jau Vilniaus pedagoginį universitetą, nes man dar bestudijuojant Vilniaus pedagoginis institutas pakeitė pavadinimą į Vilniaus pedagoginį universitetą. Esu dėkinga likimui, kad vienu metu galėjau įgyti dvi specialybes – tai didžiulis privalumas mano darbe.
Vienerius metus po studijų dirbau savo mokykloje – Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinėje. Ištekėjusi atvykau gyventi į Anykščius ir nuo 1994 metų pradėjau dirbti Anykščių Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, kuri vėliau keitė savo statusą ir vardus (tapo gimnazija, vėliau – progimnazija). Mano pedagoginio darbo stažas – jau 28 metai. Papildomai po keletą metų teko dirbti Kavarsko pagrindinėje mokykloje, Jono Biliūno gimnazijoje. Dirbdama šiose mokyklose įgijau dar daugiau patirties, sutikau labai daug puikių žmonių.
Paskutinius ketverius metus dirbu ir Anykščių lopšelyje-darželyje „Spindulėlis“ neformaliojo ugdymo mokytoja. Čia 4–6 metų vaikus ugdau naudodama išmaniąsias technologijas. Vaikai mano užsiėmimų metu pasitelkdami technologijas atlieka įvairias veiklas, kurios ugdo pastabumo, skaičiavimo, aplinkos pažinimo bei kitus įgūdžius.

– Pernai buvote išrinkta Geriausia metų mokytoja. Ką Jums reiškia šis titulas?

– Bet kuriam žmogui yra malonu, kai jo darbas yra vertinamas ir pripažįstamas. Geriausio metų mokytojo nominacija mano darbe nepakeitė nieko. Sakyčiau, kad tai buvo tik savotiškas stabtelėjimas, pasidžiaugimas.
Už daugelį savo sėkmių esu dėkinga Antano Vienuolio progimnazijos vadovams, buvusiems ir esamiems kolegoms. Esu dėkinga jiems už tai, kad visada jutau pritarimą mano iniciatyvoms, palaikymą. Kartu mes sukūrėme ir įgyvendinome keletą puikių projektų, kurie prisidėjo prie mokinių pasiekimų gerinimo ir mokytojų kompetencijų tobulinimo.

– Esate matematikos mokytoja. Kaip Jūs pakomentuotumėte tą faktą, kad matematikos brandos egzaminų rezultatai jau visoje Lietuvoje kelia nerimą? Ar moksleivius sunku sudominti matematika?

– Valstybinis matematikos brandos egzaminas yra toks egzaminas, kurį būtina laikyti, jei siekiama įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą. Tad matematikos brandos egzaminą dažnai laikyti renkasi tie, kurie nori jį išlaikyti, tačiau jam tinkamai nesiruošia. Praeitų metų matematikos egzamino išlaikymo riba tikrai nebuvo aukšta. Ir net bendruoju lygiu matematikos besimokantys mokiniai galėjo jį išlaikyti.
Žinoma, mus, matematikos mokytojus, liūdina vis prastėjantys brandos egzaminų rezultatai. Tačiau čia matau tik vieną kelią – sunkų ir „juodą“ darbą. Matematika yra dėsningumų, sąryšių mokslas, kuris lavina loginį mąstymą, atskleidžia žmogaus intelektą. Tik sistemingas ir nuoseklus matematikos mokymasis garantuoja sėkmę per brandos egzaminus. Tad mano patarimas ketinantiems egzaminą laikyti – mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.

– Dabar mokytojų darbas neatsiejamas nuo įvairių projektų, tarptautinių patirčių. Kurie iš jų Jums ir Jūsų mokomiems moksleiviams davė daugiausia patirčių?

– Galiu pasidžiaugti, kad mano kartu su darbo grupe parengtas skaitmeninių pokyčių projektas „Mokymas(is) taikant išmaniųjų technologijų modelį MITAS mokinių pasiekimų gerinimui“ šalies „Samsung mokykla ateičiai“ konkurse 2018 m. buvo pripažintas tvariausiu skaitmeninių pokyčių projektu ir laimėjo didįjį 10000 eurų prizą Samsung įrangai įsigyti. Tais metais konkurse dalyvavo 12 šalies mokyklų ir mūsų mokyklos komanda laimėjo šį konkursą.
2019 m. mano parengtas Erasmus+KA1 programos projekto „Inovatyvus mokymas(is) taikant modelį „SMART” pedagogų skaitmeninių kompetencijų ir mokinių pasiekimų gerinimui“ gavo Švietimo mainų paramos fondo dotaciją. Vykdydami šį projektą su darbo grupės nariais vykome į mobilumo kursus Ispanijoje, Austrijoje, Airijoje. Mūsų dar laukia vizitas į Kroatiją. Šių mokymų metu įgijome daug darbo su išmaniaisiais įrenginiais patirties, užmezgėme pažintis su projekto partneriais.
Vykdant Erasmus+ KA2 projektą „Mokykis išmaniai ateities šalyje“ kartu su projekto komanda dalyvavau projekto partnerių susitikimuose Estijoje ir Austrijoje. Tarptautiniuose projektuose įgyta patirtis ne tik leidžia pagilinti užsienio kalbos žinias, tobulinti bendrąsias dalykines kompetencijas, bet įgalina ir ugdymą organizuoti taip, kad didėtų mokinių motyvacija bei gerėtų mokinių pasiekimai. Ir tai yra svarbiausia.

– Kokia buvo Jūsų reakcija, kai teko persiorientuoti ir pandemijos metu dirbti kitaip nei iki šiol? Gal Jums buvo lengviau, nes esate informacinių technologijų mokytoja?

– Praeitų metų pavasarį, kai prasidėjo nuotolinis mokymas, man, kaip ir visiems mokytojams, teko išmokti dirbti nuotoliniu būdu. Kartu su kolegomis turėjome išklausyti gausybę kursų, mokymų ir pasirinkti įrankius, kuriais turėjome organizuoti nuotolinį mokymą. Man, kaip informacinių technologijų mokytojai, tai nebuvo sudėtinga ir nekėlė jokios įtampos. Sudėtingiau buvo išmokyti savo kolegas, mokinius, kaip dirbti ir mokytis su nuotolinio mokymo įrankiais. Ir tai reikėjo padaryti nuotoliniu būdu. Man ir mano kolegei, informacinių technologijų mokytojai, tai pavyko padaryti.

– Kas Jums mokytojo darbe teikia daugiausia džiaugsmo?

– Daugiausia džiaugsmo mokytojo darbe teikia vaikų pasiekimai, sėkmės, pergalės ir žibančios vaikų akys. Mes, mokytojai, džiaugiamės, kai džiaugiasi mūsų mokiniai, kad jiems pavyko įveikti kliūtis, įgauti pasitikėjimo. Mes liūdime, o kartu ir džiaugiamės, kai mūsų ugdomi mokiniai užauga ir juos turime išlydėti.

– Buvo metas, kai mokykloje organizavote streiką. Ar dabartinė šalies valdžios politika mokytojus ir Jus asmeniškai jau tenkina? Ką dar matytumėte taisytino švietimo politikoje?

– Streiką teko organizuoti ne man, kaip pirminės profesinės sąjungos organizacijos pirmininkei, o visos profesinės sąjungos vadovybei. Reikalavimus savo darbdaviui kėlė ne pirminė organizacija, o visa profesinė sąjunga. Tačiau tai buvo reikalavimai, kuriems mes pritarėme.
Labai gaila, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nesivienija, nes tik viena stipri profesinė sąjunga galėtų tinkamai ir deramai atstovauti švietimo įstaigų darbuotojams. Švietimo srityje yra daug probleminių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Dabartinė švietimo vadovybė kol kas sprendžia tik su pandemija susijusius klausimus. Iš Švietimo ir mokslo ministrės nematome ryškios strategijos ir veiksmų, kurie tobulintų ir taisytų švietimo padėtį.

– Kaip Jūs atsipalaiduojate, kai užveriate mokyklos duris?

– Mokytojo darbas užvėrus mokyklos duris tikrai nesibaigia. Tai žino visi mokytojai. Dabar, kai mokomės nuotoliniu būdu ir vyksta darbas iš namų, laiko poilsiui ir atsipalaidavimui lieka vis mažiau. Bet laisvu nuo darbo metu geriausias atsipalaidavimas – aktyvus poilsis, buvimas gamtoje, kelionės.

– Esate ne kartą dalyvavusi politikoje. Ko pirmiausia imtumėtės, jei taptumėte Anykščių rajono tarybos nare?

– Visa galva esu panirusi į savo darbą. Tikrai negalvoju šiuo metu apie savęs realizavimą politikoje. Tačiau manau, kad anykštėnams labiausiai reikia naujų darbo vietų. Jaunimas, baigęs studijas, negali čia rasti darbo, negali čia kurti šeimų.

– Kokia Anykščių vieta ir kodėl Jums yra mieliausia?

– Anykščiuose daug širdžiai mielų vietų. Bet man mieliausias yra pėsčiųjų takas, vedantis link Dainuvos slėnio. Labai mėgstu juo vaikščioti bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru.