Geriausios vaistažolės surenkamos prieš Jonines

Sakoma, kad Joninių naktį žydi papartis. Tiesa tai ar melas, netrukus galės išsiaiškinti kiekvienas, išėjęs to žiedo ieškoti. O kokius žiedus, randamus kiekvieno, iki Joninių reikia turėti savo vaistinių augalų lentynėlėje, „Anykštos“ skaitytojams papasakojo žolininkas Ramūnas Daugelavičius.

Šiuo metu vertingiausias – gaurometis

„Joninės yra gamtos virsmo pikas, tas virsmo metas dabar prasidėjęs, jis vadinasi Rasomis. Šiuo metu yra augalų augimo apogėjus – būtent šią savaitę, iki Joninių, – sakė R. Daugelavičius. – Dabar

yra patys vešliausi augalai, jie dar minkšti, o po Joninių jie sukietėja, sulėtėja jų augimas.“

Šiuo metu, pasak žinomo Anykščių žolininko, pats laikas rinkti gaurometį: „Jis yra minkštas, žydi, su juo labai smagu dirbti, jis yra „patogus“. Po Joninių jis tampa kietesnis, tačiau didėja jo kvapnumas, jo fermentavimui reikia daugiau pastangų, bet vėliau jis būna dar skanesnis. Gaurometis yra vienas esminių augalų dabar.“ Šio augalo arbata pasižymi priešuždegiminiu ir priešvėžiniu poveikiu, vartojama esant skrandžio ir žarnyno ligoms, jų žaizdų gydymui, padeda apsinuodijus, balansuoja nervų sistemą.

Liepžiedžius rinkti per anksti

Dabar, R. Daugelavičiaus teigimu, galima rinkti tokias nuostabias vaistažoles kaip kietis, beržo lapai, rasakila, raudonojo dobilo žiedai, baltoji notrelė, aviečių lapai: „Kalbant apie avietes, paprastai žolininkai renka jų lapus, žiedus, šaknis arba sėklas ir pumpurus. Uogas renkame, bet mažiau – jas paliekame vaisių gamintojams. Antrinės augalo dalys tinkamos arbatoms, jose susikaupia daug gerų medžiagų.“

Šiuo metu jau žydi liepos, todėl žolininko teiravomės, ar laikas rinkti šias gamtos dovanas.

„Dabar prasideda liepų žydėjimas mieste, bet jos nerenkamos arbatoms. Liepa yra kvapni, tačiau

turi mažiau vaistinių savybių, nei mažalapė liepa, kuri žydės vėliau, apie liepos 10 dieną. Jau prasideda čiobreliai, jų laikas – visai po Joninių“, – kokiomis vaistažolėmis reikia pasirūpinti, pasakojo R. Daugelavičius.

Žolininkas pabrėžė, kad šiuo metu žydi juoduogis šeivamedis, kurį taip pat reikia turėti savo vaistažolių lentynėlėje: jis skystina kraują, tinkamas vaistų gamyboje, mėgstamas prancūzų virtuvėje. Naudojamos visos šio augalo dalys.

Reikia vengti ūkininkų laukų

R. Daugelavičius papasakojo, kad vaistažoles reikia rinkti ne bet kaip – ir čia galioja tam tikros taisyklės. „Svarbu, kad tokiu karštu metu renkamos vaistažolės nesušustų, skinant negalima dėti jų į plastikinį maišelį – ten jos gali paruduoti, dingti naudingosios savybės. Yra pasitaikę, jei karštą dieną maišas yra prigrūstas, ir visą dieną žmogus vaistažoles skina, jos sušunta, paruduoja. Reikia žiūrėti, kad nedingtų augalui charakteringa spalva, kvapas, kad nedingtų jo savybės“, – patarimais dalijosi

žolininkas.

R. Daugelavičius pabrėžė, kad svarbu prisiminti, jog vaistažoles reikia rinkti ne po lietaus, o tuomet, kai yra sausa, kai rasa apdžiuvusi.

„Negalima rinkti ūkininkų tręšiamuose laukuose, arba ten, kur subėga jų trąšos. Kad niekas nerenka vaistažolių pakelėse, turbūt visi žino. Laukinėse pievose, senose sodybvietėse vaistažoles

rinkti geriausia – tokių vietų dar tikrai yra“, – „Anykštai“ pasakojo „Arbatos magijos“ savininkas, žolininkas Ramūnas Daugelavičius.