
Kaip ir kasmet, Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje vyko devintokų krikštynos. Tik šiemet jos buvo kitokios. Iki šių metų, devintokus krikštydavo dešimtokai. Šiais metais tradicija buvo pakeista ir devintokus krikštijo dvyliktokai.
Įšventinimo ceremonija vyko ketvirtadienį. Devintokai šiai ceremonijai ruošėsi jau iš anksto. Visą savaitę devintos klasės buvo vežamos į J.Biliūno tėviškę artimiau susipažinti su J.Biliūno gyvenimo istorija. Taip pat jie ruošėsi mylios bėgimui. O tą lemtingąjį ketvirtadienį pirmokai gimnazistai po keturių pamokų buvo išvaryti į lauką, kur telkšojo balos ir lijo šaltas lietus. Stadione stovėjo „palapinė“, kurioje pirmokai turėjo praeiti „medicininę apžiūrą“. Ten jie buvo išdažyti ir pamaitinti. Mokiniai turėjo valgyti košę su dideliu kiekiu druskos, bei dantų pastą su priedais. Dantų pasta buvo panaudota lyg dantų valymui, jos nereikėjo nuryti. Taip pat jiems buvo užkabintos pravardės. Po viso šito, kareiviais persirengę abiturientai išrikiavo mokinius po du. Kareiviai paklausę, ar mokiniams šalta, nesvarbu, kokį atsakymą beišgirsdavo, liepdavo bėgti ratais.
Abiturientai dar liepdavo „krikštavaikiams“ daryti atsispaudimus ant šlapios pievutės arba eiti žąsele. Kiekvienas mokinys negalėjęs kažko daryti, nebuvo verčiamas. Pabaigus apšilimą, devintokai turėjo pritūpę eiti per labirintą.
Išėjus iš palapinės, mokiniai sustodavo prie jos ir pasakę priesaiką buvo apšlakstomi „šventintu“ vandeniu. O tada jie jau galėjo keliauti namo.
Kitą dieną, vyko oficialioji ceremonijos dalis. Visi devintokai kartu su keliais mokytojais bei direktore keliavo prie Laimės žiburio. Ten visi kartu sugiedojo J.Biliūno gimnazijos himną. Vėliau juos sveikino mokytojai bei direktorė.
Kitaip nei kiekvienais metais, šiemet nevyko joks vakarinis renginys, nes aktų salė yra remontuojama.