Nėra jokios stebuklingos dietos, kuri padėtų apsisaugoti ar išgyti nuo COVID-19 infekcijos. Tačiau, anot gydytojų, mityba išties turi reikšmingos įtakos gyventojų imunitetui bei sveikimo procesui.
„Antikūnai, sudarantys humoralinį imunitetą, yra sudaryti iš baltymų. Jei baltymų su maistu gaunama nepakankamai, organizmas yra išsekęs, tai organizmas antikūnų nebepasigamina ir COVID-19 infekcijos eiga tampa sunkesnė, organizmas sveiksta kur kas lėčiau. Todėl su maistu būtina gauti pakankamą kiekį baltymų. Negana to, sergant ilgesnį laiką ir patiriant trūkumą, organizmas ima naudoti savo baltymų atsargas, kurias ima iš raumenų. Pirmiausia iš skeleto raumenų, tai yra tų, kuriuos naudojame judėjimui“, – komentuoja gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.
Gydytojos dietologės teigimu, COVID-19 infekcijos simptomai yra bendras silpnumas, raumenų skausmas, skonio bei uoslės praradimas. Maistas nebeteikia malonumo – dažnas net negali prisiversti valgyti.
„Kad ir kaip nesinori valgyti, patarčiau ne tik neapleisti mitybos, bet ir atkreipti dėmesį, kad maistas būtų kokybiškas. Geriausia, kad baltymai būtų gyvūninės kilmės, kadangi jie turi visas reikiamas nepakeičiamąsias aminorūgštis, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti. Augalinės kilmės baltymai taip pat neblogi, bet jie arba neturi nepakeičiamųjų aminorūgščių, arba jų turi mažus kiekius. Gyvūninės kilmės baltymų galima rasti mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose ir žuvyje“, – aiškina gydytoja.
Žmogus nevalgo – organizmas nesveiksta
Tinkama mityba, anot gydytojos J. Parnarauskienės, sustipina organizmą. Subalansavus mitybą, organizmas su maistu gauna visų reikiamų maistinių medžiagų, atitinkamai jame vyksta visos būtinos cheminės reakcijos, formuojasi imunitetas, be to, organizmas sukaupia maistinių medžiagų atsargų rezervą.
„Svarbu suprasti, kad rinktis sveikatai palankų maistą būtina dar prieš susergant, nes norint pajusti teigiamą mitybos poveikį, reikia laiko – bent jau mėnesio. Todėl jei COVID-19 infekcija suserga žmogus su nusilpusiu organizmu, sirgdamas jis ir toliau negauna būtinų medžiagų, jam gresia mitybos nepakankamumas. Šią būklę išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – pabrėžia gydytoja dietologė.
Ji priduria, kad be baltymų žmogui taip pat reikia ir angliavandenių, ir gerųjų riebalų. Jei COVID-19 pacientą kamuoja nuovargis, galima suvartoti ir vadinamųjų greitai įsisavinamų angliavandenių, kad organizmas neeikvotų savo ir taip menkų energijos atsargų.
„Persistengti valgant baltymingą maistą irgi nederėtų. Dėl per didelio suvartojamo baltymų kiekio susidaro vadinamieji šlakai, kurių dalį pašalina inkstai, o dalį – kvėpavimo sistema. Tai reiškia, kad šie organai dar labiau apkraunami. Balansas turi būti“, – tikina gydytoja J. Parnarauskienė.
Maisto raciono įvairovę plėsti, o ne mažinti
Viena didžiausių pacientų klaidų, pasak gydytojos dietologės, yra įvairiausių maisto produktų ar net jų grupių atsisakymas. Tačiau taip pat nėra ir vieno stebuklingo maisto produkto, galinčio apsaugoti nuo visų ligų.
„Viską lemia maisto įvairovė – kuo įvairesnis maistas, tuo daugiau gausime įvairesnių maisto medžiagų ir užtikrinsime organizmo poreikius. Vieno produkto – imbiero, citrinos, pipirų – vartojimas ir dar dideliais kiekiais netgi gali pakenkti, kadangi juos valgant nebus valgomas kitas maistas, kurio iš tiesų reikia organizmui. Badavimas taip pat nėra išeitis – to daryti ūmios ligos metu apskritai negalima. Organizmas ir taip patiria daug streso, o badavimas įneštų tik dar daugiau chaoso“, – sako gydytoja.
Gydytoja J. Parnarauskienė negalintiems valgyti ar suvalgyti pakankamai maisto, esantiems prastos mitybinės būklės, mažos kūno masės pacientams pataria į mitybą įtraukti subalansuotus medicininės paskirties gėrimus, kurie gali ir visiškai pakeisti valgį.
„Vartojant atitinkamus kiekius, medicininės paskirties gėrimai gali pakeisti visą maisto racioną. Ūmaus ligos periodo metu rekomenduočiau vartoti šiuos gėrimus, kadangi jie gali užtikrinti maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų kiekį. Jie tinka ir tuomet, kai pacientas suvalgo nepakankamai maisto. Remdamasi savo darbo praktika galiu pasakyti, kad sunkiems pacientams taikome enterinį maitinimą per zondus, vedančius tiesiai į skrandį, bet jei tik žmogus gali pats išgerti tokį gėrimą – tokiu atveju zondo nestatome“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
Imunitetui pastiprinti reikia ir antioksidantų, kurie sumažina neigiamas ligos ir vaistų pasekmes. Atėjus pavasariui, bundant gamtai, atsiranda vis daugiau žalumynų, kurie yra antioksidantų šaltinis.
„Galima pasirinkti dilgėlių švariose zonose, jau ir ridikėliai atsiranda, taip pat žalialapės daržovės. Šviežių svogūnų laiškų galima ir ant palangės užsiauginti. Patartina žalumynų kuo daugiau įtraukti į savo racioną, nes tai yra ir antioksidantai, ir vitaminas C, kurio taip trūksta po žiemos“, – vardija gydytoja J. Parnarauskienė.
