Gyventojai mano, kad rajoną garsina gamta, o ne kultūriniai renginiai

Anykščių rajono tarybai praėjusių metų pabaigoje pristatyti kompleksinio Anykščių rajono kultūros sektoriaus tyrimo rezultatai.
Tyrimą Anykščių rajono savivaldybės užsakymu atliko Klaipėdos universiteto socialinių pokyčių studijų centro direktorius Liutauras Kraniauskas.
Sociologas aiškinosi, kaip Anykščių rajono kultūrinį gyvenimą vertina patys gyventojai.

Kultūra – antroje vietoje po turizmo

Vertinant simbolinį Anykščių rajono kultūros sektoriaus konkurencingumą su kitais sektoriais, pavyzdžiui, verslu, turizmu, švietimu ar žemės ūkiu, anykštėnų požiūriu, kultūrai tenka išskirtinis vaidmuo, išsiaiškino sociologas. Kultūra tarp kitų sektorių, užtikrinančių Anykščių rajono gyvybingumą, užima antrą vietą. Jos svarbą apklausos metu pabrėžė apie pusė visų dalyvavusių apklausoje (apie 52 proc.). Kultūros sektorius nusileidžia tik turizmui, kurį reikšmingu laiko apie 61 proc. visų respondentų. Trečioje vietoje lygiuojasi pramogų sektorius (18,4 proc.) ir kiti verslai (18,2 proc.).
Esamą kultūrinių veiklų ir paslaugų pasiūlą anykštėnai vertina labai palankiai. Beveik pusė apklaustųjų (46,2 proc.) teigia, kad dabar egzistuojanti kultūrinių paslaugų ir veiklų pasiūla jų poreikius visiškai patenkina, o 35,5 proc. – kad patenkina iš dalies. Apie 10 proc. mano, kad siūlomos paslaugos ar veiklos neatspindi jų poreikių. Palankiausiai kultūrinių veiklų pasiūlą vertina Skiemonių seniūnijos gyventojai, o kritiškai nusiteikusių dažniau pasitaiko Troškūnų ir Anykščių seniūnijose.

Labiausiai pasigendama koncertų

Apie ketvirtadalis (24,5 proc.) respondentų tyrimo metu išsakė poziciją, kad jie asmeniškai pasigenda vieno ar kito pobūdžio renginių ar užsiėmimų Anykščių rajone. Dažniausiai pasigendama koncertų (10 proc.), teatro spektaklių (2,8 proc.) ir renginių jaunimui (2,8 proc.).
Vertinant kultūrinio gyvenimo dinamiką Anykščių krašte, 2015-2019 m. visuomenė stebėjo pozityvias, nors ir nežymias permainas. Pesimistiškai vertinusių šio laikotarpio procesus buvo 21,7 proc.. Anot jų, 2019 m. situacija kultūros sektoriuje buvo blogesnė nei anksčiau. Jokių esminių pokyčių nepastebėjo 30,5 proc., o 36,1 proc. dažniau sutiko, jog esama teigiamų slinkčių.
Anykštėnų požiūris į kultūros sektoriaus ateitį, anot sociologo, yra labai optimistiškas. Daugumos respondentų nuomone (52,7 proc.), 2025 m. kultūrinis gyvenimas ir veiklų pasiūla turėtų būti žymiai geresni nei dabar ar bet kada anksčiau. Manančių, kad 2025 m. kultūrinis gyvenimas nebus niekur pasistūmėjęs ir viskas bus kaip ir dabar, yra apie 28 proc.. Pesimistinės nuostatos, kad ateityje kultūros situacija bus blogesnė nei dabartinė būklė, būdingos tik 7,1 proc. gyventojų.

Didžiausia trauka – į Arklio muziejų, svarbiausias – kultūros centras

Sociologas išsiaiškino, kad per pastaruosius trejus metus bent viename Anykščių rajone esančiame muziejuje apsilankė 97,8 proc. visų, dalyvavusių apklausoje, anykštėnų. Didžiausia trauka pasižymėjo Arklio muziejus. Jame apsilankė apie 80 proc. visų, dalyvavusių apklausoje, žmonių. Antroje vietoje yra Siauruko muziejus (jame apsilankė apie 60 proc.), o trečioje – Šeimyniškėlių piliakalnio istorinis kompleksas (čia lankėsi apie 47 proc.), nuo kurio nedaug atsiliko Angelų muziejus – Sakralinio meno centras (jame apsilankė apie 46,6 proc.)
Tyrimo metu paaiškėjo, kad svarbiausia kultūros erdvė visame Anykščių rajone yra Anykščių kultūros centras (AKC). Per paskutinius trejus metus AKC pabuvojo 83 proc. visų, dalyvavusiųjų apklausoje. AKC geriausiai pažįstamas Skiemonių ir Traupio seniūnijų gyventojams. AKC bent kartą apsilankė daugiau nei 90 proc. respondentų, gyvenančių šiose seniūnijose. Retesni AKC lankytojai, gyvenantys Andrioniškio ir Troškūnų seniūnijose (daugiau nei trečdalis šių seniūnijų gyventojų nerado progos bent vieną kartą užsukti į AKC per paskutinius 3 metus).

Pasigedo ir platesnės informacijos apie renginius

Anykštėnai mano, kad didesnį jų įsitraukimą į kultūros veiklas ar dalyvavimą renginiuose paskatintų renginių pasiūlos plėtra (tai nurodė 52,2 proc. respondentų), platesnė informacija apie įstaigų veiklą ir jose organizuojamus renginius (35,1 proc.) ir mažesnės kainos (31,6 proc.).
Per paskutinius 2 metus beveik 70 proc. visų respondentų specialiai vyko į įvairius kultūros renginius ir lankytinus objektus kituose Lietuvos miestuose ar vietovėse. Tai rodo gyventojų pasiryžimą skirti nemažus laiko ir finansinius resursus kultūros vartojimui. Dažniausiai anykštėnus domino teatro spektakliai. Juose apsilankė apie 57 proc. visų anykštėnų. Taip pat patrauklūs buvo ir kitų miestų muziejai, kuriuos aplankė apie pusė visų respondentų. Mažiau patrauklūs buvo liaudies ir etninės muzikos koncertai, vakaronės bei tradicinių amatų dienos, kur per 2019-2021 m. laikotarpį visgi sugebėjo apsilankyti beveik kas penktas respondentas.

Pandemija pakeitė įpročius

Beveik 2 trečdaliai visų, dalyvavusių apklausoje (64,3 proc.), nurodė, kad ribojimai, įvesti suvaldyti COVID-19 pandemiją, labai pakeitė jų kultūros vartojimo įpročius. Tai labiausiai pajuto gyvenantys Skiemonių ir Troškūnų seniūnijose bei Anykščių mieste.
Įvesti aktualūs ribojimai kultūros renginiams ar ekspozicijų erdvėms, diskusijos apie ribojimų reikalingumą ir savotišką gyvenimo galimybių suvaržymą sukūrė savotišką kultūros deficito efektą. Kultūros renginiai ar apsilankymas muziejuose pradėti suvokti kaip žymiai vertingesnės patirtys nei anksčiau. 50,3 proc. apklaustųjų teigia, kad pasibaigus COVID-19 pandemijai jų dalyvavimas Anykščių kultūros gyvenime bus didesnis nei anksčiau. 29,2 mano, kad jų gyvenimo būdas nepakis, o 12,4 proc. – kad dalyvavimas sumažės.

Mieliau renkasi buvimą gamtoje nei renginius

Anykštėnai dažniausiai savo laisvalaikį skiria gamtai. 42 proc. apklaustųjų paminėjo, kad buvimas gamtoje yra vienas iš dažniausių laisvalaikio praleidimo būdų. Antroje vietoje tarp įvairių laisvalaikio praleidimo būdų – bendravimas su šeimos nariais ir vaikais (30,4 proc.), trečioje – knygų skaitymas (27 proc.).
Kultūros renginių lankymas yra 4 vietoje tarp kitų laisvalaikio praleidimo formų (26,4 proc.).
Dažniausiai renginių lankymas konkuruoja su (arba yra kompensuojamas) buvimu gamtoje, buvimu su šeima, bendravimu su draugais ir pasyvesne veikla, pvz., kaip knygų skaitymu. Apie 13,1 proc. respondentų nurodė, kad laisvalaikį jie dažniausiai skiria užsiėmimams meno kolektyvuose ar saviraiškos būreliuose, pvz., šokių kolektyvuose, choruose, mėgėjiško teatro studijose.

Per metus perskaito apie 7 knygas

Per paskutinius 12 mėn. į rankas knygas paėmė apie 80,7 proc. visų respondentų. Vidutiniškai per metus anykštėnai perskaito 7 knygas, o apie 10 proc. įveikia daugiau nei 30 knygų. Mažiausiai knygas skaitančių yra Andrioniškio ir Debeikių seniūnijose, daugiausia – Skiemonių, Svėdasų ir Traupio seniūnijose.
Apie du trečdaliai anykštėnų skiria dalį savo biudžeto knygoms įsigyti. Per metus ketvirtadalis (24.3 proc.) anykštėnų knygoms išleidžia iki 20 eurų, o 18,1 proc. – daugiau nei 50 eurų. Apie 27,5 proc. respondentų iš viso neperka knygų.

Lankymasis bibliotekose ženklus

72 proc. respondentų per paskutinius metus bent vieną kartą lankėsi bibliotekoje. Lankymasis bibliotekose ir naudojimasis jų paslaugomis Anykščių rajone yra santykinai labai geras bendresniame Lietuvos kontekste, nes 2020 m. Lietuvoje vietos bibliotekose lankėsi tik 35 proc. gyventojų.
85,1 proc. bibliotekų lankytojų ėmė knygas (Lietuvoje šis rodiklis 2020 m. buvo 28 proc.); 44,4 proc. naudojosi skaityklos paslaugomis ir sklaidė periodinę spaudą (Lietuvoje – 13 proc.); 37,3 proc. pasinaudojo internetu (Lietuvoje – 10 proc.).
Apie 75 proc. į bibliotekas atėjo dėl čia vykstančių renginių. Tai rodo savotišką bibliotekų konkurencingumą ir svarbą kultūros renginių organizavimo lauke. Šis rodiklis Anykščių rajone yra labai aukštas, palyginti su kitais Lietuvos regionais. 2020 m. Lietuvos bibliotekose vykusiuose renginiuose ar surengtose parodose apsilankė apie 30 proc. gyventojų.
Trys ketvirtadaliai anykštėnų artimiausiai esančio bibliotekos skyriaus paslaugų kokybę vertina labai gerai arba gerai. Tik 5,6 proc. mano, kad arčiausiai esančių bibliotekų paslaugų kokybė yra bloga.
Geriausiai artimiausios bibliotekos paslaugos įvertintos Skiemonių, Troškūnų ir Kavarsko seniūnijose. Šiek tiek didesnių priekaištų vietos bibliotekoms turi Viešintų ir Andrioniškio seniūnijų gyventojai.

Rajoną labiausiai garsina gamta

Anykštėnams užduotas atviras klausimas, kas labiausiai garsina Anykščius ir jų rajoną? Respondentų nuomone, labiausiai Anykščių kraštą garsina gamta ir kraštovaizdis. Taip teigia 45,2 proc. visų apklaustųjų. Antroje vietoje, jų nuomone, yra įvairūs kultūros renginiai, šventės ir festivaliai (31,6 proc.). Trečioji vieta tenka muziejams (27,5 proc.), ketvirtoji – kitoms lankytinoms vietoms ir turizmo paslaugoms (23,7 proc.), o penktoji – įvairiems menininkams, meno kolektyvams ir kultūrą kuriantiems žmonėms (15,1 proc.).
Apibendrinus įvairiausius respondentų atsakymus į atvirą klausimą, kas garsina Anykščius, galima įvertinti ir kultūros vaidmenį Anykščių krašto tapatybėje. Kultūrinis dėmuo, apimantis įvairius kultūrinius elementus – kultūros objektus, praeitį, mitologiją, kuriančius žmones, jų organizacijas, muziejus, renginius, edukacijas ir bendrą kultūrinio gyvenimo pjūtį, – čia akivaizdžiai užgožia kitus dėmenis. Kultūra užima apie 48,6 proc. bendros anykštėnų vaizduotės, kodėl jų kraštas yra išskirtinis. Gamta ir jos objektai šioje simbolinėje vaizduotėje, kas yra Anykščiai ir kur slypi šio krašto unikalumas, sudaro apie 23,4 proc., o turizmo ir pramogų sektorius – apie 20,6 proc..

Labiausiai pažįstamas humoristinius vaidmenis kuriantis režisierius

Respondentams taip pat užduoti atviri klausimai, kokius 5 šiuolaikinius Anykščių kultūros atstovus, kūrėjus jie galėtų išvardyti. Iš viso buvo paminėti 164 žmonės, kurie priklauso kūrėjams, kultūrai, politikai, akademinei bendruomenei.
Labiausiai žinomi yra įvairūs rašytojai, teatralai ir kultūrinių veiklų organizatoriai. Geriausiai anykštėnams pažįstamas teatro režisierius Jonas Buziliauskas. Jį paminėjo 29,5 proc. visų respondentų (priminsime, kad režisierius J.Buziliauskas taip pat yra humoro grupės „Ambrozija“ įkūrėjas ir aktorius, jis kūrė vaidmenis televizijos seriale „Miesčionys“, humoro laidoje „Nosis“).
Kiti bendruomenei gerai žinomi kultūros žmonės yra literatas Žilvinas Smalskas (26 proc.), rašytojas Rimantas Vanagas (25 proc.) ir kultūros organizatorė Jolanta Pupkienė (17,9 proc.).

Žinomos net literatų pavardės
Mentalinėje anykštėnų vaizduotėje, kas kuria dabartinę kultūrą, akivaizdžiausiai dominuoja literatūrinis sektorius, apimantis prozos, poezijos kūrimą, literatūros kritiką ir vertimus. Anykštėnai įvardijo 21 rašytoją, poetą ar kitaip su literatūra susijusį asmenį, o tai sudaro 31,4 proc. visų kultūros sektoriaus žmonių paminėjimų. Populiariausi rašytojai, kuriuos žino anykštėnai, yra Žilvinas Smalskas, Rimantas Vanagas ir Valdas Papievis. Toks literatūrinio segmento dominavimas, absoliučiai nustelbiantis kitas meno ir kultūrinės veiklos sritis, yra išskirtinis bendresniame Lietuvos kontekste, teigia tyrimo autorius. Pvz., Klaipėdoje ir Šiauliuose kultūros kūrėjų segmentas, kuris visuomenėje suvokiamas kaip reprezentuojantis šių miestų kultūrinį ir kūrybinį potencialą, dažniausiai priklauso pop muzikai ir scenos menams, o literatūrą šiuose miestuose kuriantys žmonės labai retai žinomi arba iš viso net nežinomi.

Apklausta pusė tūkstančio respondentų

Ši apklausa vyko šių metų gegužės 24 – liepos 12 dienomis. Iš viso apklausti 535 Anykščių rajono gyventojai nuo 14 iki 90 m. amžiaus.
Respondentai turėjo galimybę savo nuomonę pareikšti internetu arba užpildydami popierinį klausimyną. Internetinėje apklausoje dalyvavo 191 respondentas, popierinius klausimus užpildė 344 gyventojai. Klausimyną sudarė 42 klausimai.

Pateikė rekomendacijas

Sociologinį tyrimą atlikęs Klaipėdos universiteto socialinių pokyčių studijų centro direktorius L. Kraniauskas taip pat Anykščių rajono savivaldybei pateikė nemažai rekomendacijų.
„Siekiant stiprinti kultūros sektorių, būtina jo žmogiškuosius ir organizacinius resursus telkti profesionalios kultūros vystymui. Ypač aktualiu klausimu tampa naujų žmonių pritraukimas ir jaunimo įtraukimas į kultūros politikos formavimą.
Turėtų būti stiprinamas nebiudžetinis kultūros sektorius, aktyviau įtraukiant jį į kultūros politikos formavimą, vykdymą ir vertinimą. Taip būtų tinkamai panaudoti vadybiniai ir organizaciniai resursai.
Bendruomenių telkimo projektai turėtų artėti prie aukštesnių profesionalumo standartų, ugdyti kultūros vartotojų skonį, daugiau imtis kultūrinių edukacinių projektų.
Kultūros politikos formuotojai ir vykdytojai turėtų plėtoti atviresnį kontaktą su kuriančia kultūros ir meno bendruomene, siekiant tarpusavio supratimo, kad būtų aiškesnis kultūros sektoriaus, jame vykstančių procesų ir problemų supratimas abiem pusėms. Tam galėtų pasitarnauti reguliarūs kultūros forumai, kuriuose būtų viešai aptariami bendrai rūpimi klausimai, būtų plėtojama tinklaveika.
Tikslinga stiprinti konsoliduotas miesto kultūros sklaidos priemones, kuriose dirbtų profesionalai, galintys teikti komunikacijos paslaugas tiems kūrėjams ar institucijoms, kurios neturi pakankamai organizacinių ar vadybinių resursų viešinimui ar sklaidai.
Siūlytina dažniau organizuoti skirtingų kultūros lauko segmentų susitikimus kartu su savivaldybės administracija, kalbėtis ir analizuoti, kas pasikeitė kultūros kontekste, vertinimo kriterijuose, kultūros politikos gairėse ir panašiai.
Formuojant ir vykdant kultūros politiką ar restruktūrizuojant sektorių, būtina į procesą įtraukti įvairesnes interesų grupes, daugiau atitinkančias vietos bendruomenių interesus.
Būtina stiprinti kultūros sektoriuje dirbančių žmonių simbolinį prestižą ir pripažinimą, nes jis veiktų kaip motyvacinė priemonė kurti, dirbti ir gyventi Anykščių krašte“, – rašoma rekomendacijose.