Žmonės sunerimo, kad šalia jų namų gali būti pradėta sveikatai ir aplinkai pavojinga veikla ir raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją.
Kandidatas į Seimą liberalas Lukas Pakeltis eksperimentų su pabėgiais Anykščiuose neatliks.
Pasipriešinus gyventojams, kuriuos palaiko ir Anykščių rajono valdžia, verslininkai savo planų vadinamajame Pramonės rajone apdoroti pabėgius atsisakė.
Kreipėsi į aplinkos ministeriją
„Anykštos“ redakcija gavo 41 anykštėno pasirašytą raštą, kuriame jie dėsto, jog baiminasi būsimų eksperimentų su mediniais pabėgiais.„Mes, žemiau pasirašę gyventojai, gyvenantys Vilties ir Gegužės gatvėse Anykščių mieste, sužinojome apie UAB „Bioversija“ planuojamą vykdyti eksperimentinę veiklą su mediniais pabėgiais. Šiai veiklai bus naudojamos cheminės medžiagos, kurių pagalba bus apdorojami mediniai pabėgiai. Kadangi tai tik eksperimentinė veikla, kurios poveikis nėra aiškus nei žmogui, nei aplinkai, todėl mes esame susirūpinę. Nuo tos teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, gyvename labai netoli ir nerimaujame dėl savo ir savo vaikų sveikatos. Kokią įtaką turės aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai eksperimente naudojamos medžiagos ir patys pabėgiai, nuo kurių sklis kvapai, niekas negali atsakyti. Kas gali užtikrinti, kad medžiagos iš teritorijos nepateks į aplinką, neterš dirvos, neturės poveikio mūsų namų ūkiuose auginamoms daržovėms bei augantiems vaismedžiams. Gyvename kurortiniame mieste ir nesuprantame, kaip tokioje teritorijoje iš viso galima eksperimentinė veikla su pavojingomis medžiagomis, neturint tyrimo duomenų apie poveikį. Prieštaraujame, kad šalia mūsų gyvenamųjų namų būtų vykdoma eksperimentinė veikla, susijusi su pavojingomis medžiagomis, neatlikus išsamių tyrimų, kad tokia veikla nekelia pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai ir neturės poveikio mūsų vaikų sveikatai ateityje“, – rašo grupė anykštėnų. Raštas adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
UAB „Bioversija“ sklype Vilties g. 4F planavo pastatyti jūrinius konteinerius ir juose atlikti eksperimentą – bakterine terpe apdoroti kreozote įmirkytus medinius pabėgius. Planuota išvalyta 37,5 tonos pabėgių.
Vienas iš Vilniuje registruotos UAB „Bioversija“ akcininkų yra UAB „ESSPO“, o pastarosios įmonės vienu iš akcininku yra L. Pakeltis. Sklypas Vilties gatvėje priklauso kitai antrinei UAB „ESSPO“ įmonei „ESSPO rubber technologies“. „Bioversijos“ konteineriai su pabėgiais sklype pagal planus – laikinas teritorijos panaudojimas. Mat jau prieš dvejus metus „ESSPO rubber technologies” pradėjo vystyti 2,6 mln. eurų vertės padangų perdirbimo gamyklos projektą. Pasak Anykščių rajono tarybos nario L. Pakelčio, „padangų“ projektui skirta Europos Sąjungos parama, tačiau jau pusmetį laukiama statybos leidimo, kurį turėtų išduoti Anykščių savivaldybės administracija.
Sužinojo prieš Seimo
pirmininko vizitą
Į „Anykštos“ redakciją kreipėsi Gegužės gatvėje gyvenantis Egidijus Rutkauskas. Jis teigė, kad apie padangų perdirbimo įmonę su L. Pakelčiu šnekėjosi, verslininkas gyventojus įtikino, kad veikla nebūsianti pavojinga aplinkai. Tačiau žinia apie pabėgių mirkymą buvusi kaip perkūnas iš giedro dangaus. „Sužinojau visai atsitiktinai. Visai šalia Anykščių regioninis parkas. O jis planuoja atsivežti smulkintus pabėgius, mirkyti kažkokioje cheminėje medžiagoje. Praeinant pro pabėgius jau kvapas jaučiasi, o čia dar susmulkinti… Ir dar kažkokioje chemijoje mirkys. Mes bijome, nėra niekur išbandyta. Sužinojome prieš pat Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atvykimą… Kreipėmės į savivaldybės administraciją, jie sakė, kad žino, sakė taip pat prieš tokią veiklą, kad negali būti tokių dalykų… Už šimto metrų gyvenu. Iš kitos pusės – taip pat gyvenamasis namas. Suprantu, kad gyvename pramoninėje zonoje. Bet tokia veikla! Na, tikrai čia nesusiję su kurortinio miesto statusu, įvaizdžiu. Eksperimentinė veikla su mediniais pabėgiais! Niekas nežino, koks tų chemikalų poveikis. Nusigandę esame… Savivaldybė labai geranoriškai elgėsi. Patarė surinkti parašus. Savivaldybė labai patiko sako, kad to nebus“, – „Anykštai“ kalbėjo E. Rutkauskas.
Dirba su „ORLEN Lietuva“
Tačiau UAB „Bioversija“ direktorius Virginijus Petronis „Anykštai“ sakė, kad kilus gyventojų pasipriešinimui eksperimento Anykščiuose neatliks. UAB „Bioversija“ dirba ir su AB „ORLEN Lietuva“ (buvusi „Mažeikiu nafta“), naudodama bakterinius preparatus neutralizuoja naftos produktais užterštą gruntą. V. Petronis tikino, kad eksperimente su pabėgių išvalymu kenksmingi yra tik pabėgiai, o ne naftą „valgančios“ bakterijos ar pats procesas. „Visai šalia mūsų teritorijos driekiasi siaurasis geležinkelis, ten daug pabėgių. Ir sumontuotų, ir į krūvas sukrautų… Kils grėsmė ir mūsų kultūros paveldui?“ – ironizavo verslininkas. Pasak jo, Anykščiuose yra namų, kurių statybose naudoti kreozote įmirkyti pabėgiai.
„Mes atlikome visas procedūras, skelbėme apie numatomą veiklą spaudoje ir nesulaukėme jokios piliečių reakcijos. Gal tik iš savivaldybės reakcija buvo. O dabar staiga viskas prasidėjo“, – stebėjosi V. Petronis
Kelsis į kitą vietą
UAB „Bioversija“ eksperimentų su mediniais pabėgiais neatsisako, tik juos atliks kitos savivaldybės teritorijoje.
Įmonės bendrasavininkis L. Pakeltis „Anykštai“ teigė, kad jei būtų jautęs, kad dėl eksperimento su pabėgiais kils triukšmas, būtų net nesvarstęs šio eksperimento atlikti Anykščiuose. Ypač dabar, kai Seimo rinkimai, kuriuose L. Pakeltis dalyvauja, yra visai ant nosies.
„Galiu tik patikinti, kad eksperimentas su pabėgiais nėra kenksmingas aplinkai. Tačiau, jeigu jau kyla toks didžiulis pasipriešinimas, kam galva daužyti į sieną. Juo labiau kad Lietuvoje yra daugybė savivaldybių, kur nebus pasipriešinimo verslui“, – „Anykštai“ aiškino L. Pakeltis.
Pabėgių valymas –
naujovė Lietuvoje
Kreozite įmirkytų pabėgių problemą Lietuva sprendžia jau ne vienerius metus. 2014-aisiais dienraštis „Lietuvos žinios“ (Kazys Kazakevičius „Senų pabėgių deginimas – pavojus aplinkai“) rašė: „Tiksinti „bomba“ kreozotas, kuriame buvo mirkomi geležinkelio pabėgiai, yra riebus, stipraus kvapo skystis, dažniausiai gaunamas iš akmens anglių deguto. Šiuo skysčiu, kuriame gausu stiprių kancerogenų – fenolinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, pabėgiai būdavo impregnuojami ne vieną dešimtmetį iki beveik šio amžiaus pradžios. Dabar kreozotą yra pakeitusi kita, mažiau pavojingų junginių turinti medžiaga – skalūnų alyva. Anot mokslininkų, kreozote išmirkytas pabėgis degdamas ne tik skleidžia nemalonų kvapą aplinkui, bet ir galbūt įvairių toksinių medžiagų. Kasmet tokių potencialiai pavojingų pabėgių Lietuvoje sukaupiama apie 30 tūkstančių. Tai sudaro apie 2 tūkst. tonų.“
Tą kartą „Lietuvos žinios“ aiškinosi, kodėl Kazlų Rūdos gyventojų kiemuose sukrautos šūsnys pabėgių. Pasirodo, gyventojai juos naudoja kurui…
Kol kas nebuvo sugalvota būdų, kaip neutralizuoti kreozote įmirkytus pabėgius, jie buvo deginami specialiose krosnyse, kurių Europoje tik kelios. „Verslo žinios“ šių metų sausio mėnesį rašė, jog UAB „Bioversija“ ketina išbandyti savo pačių sukurtą biologinį preparatą.
„Šiuo metu plačiausiai pasaulyje paplitęs panaudotų medinių pabėgių utilizavimo būdas – deginimas specialiose taršą sulaikančiose krosnyse. Tam tinka vos kelios krosnys visoje Europoje. Procesas yra nepatogus ir brangus. Mokslininkai jau daugybę metų ieško būdo, kaip užterštą medieną tinkamai utilizuoti biologinėmis priemonėmis, tačiau jų paieškos iki šiol baigdavosi nesėkmingai – atrastos technologijos būdavo ekonomiškai nepatrauklios. Medinius pabėgius bus bandoma išvalyti „Bioversijos“ sukurtu naujos kartos biologiniu preparatu „Woodclyn“. Bendrovė nurodo, kad preparatas yra ekologiškai švarus, gamybos ir panaudojimo metu kenksmingų medžiagų nesusidaro.
Eksperimentinė veikla bus pradėta kovą arba balandį ir truks apie pusmetį. Eksperimento vykdymo vietoje ant betoninės, nelaidžios vandeniui dangos, bus pastatyti dengti konteineriai. Lig šiol buvo atlikti nedidelės apimties eksperimentai su smulkinta mediena – teršalus pavyko išvalyti per 2 savaites. Eksperimentui bus panaudotas didesnis užterštos medienos kiekis.
Planuojama įvykdyti 2-3 medienos valymo ciklus, kurie, priklausomai nuo teršalų kiekio, užtruks po 8–16 savaičių. Eksperimentui nepavykus, užteršta mediena bus perduota atliekas tvarkančioms įmonėms“, – rašė „Verslo žinios“ („Bioversija“ savo sukurtą preparatą išbandys realiomis sąlygomis“; Rūta Rutkauskaitė; „Verslo žinios“ 2017 01 24).
