Netylant diskusijoms apie mokslo metų ilginimą, Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos direktorė Jurgita Banienė sako, kad tokiems siūlymams nepritarianti.
„Manau, kad moksleivių pasiekimai gerės ne dėl to, kad ilgėtų mokslo metai. Jų pasiekimai gerės, kai bus taikomos kitos darbo formos, kai mokiniams bus teikiama kita pagalba. Tai priklauso ir nuo žmogiškųjų išteklių, specialistų kiekio mokykloje, o ne nuo mokslo metų ilginimo“, – „Anykštai“ sakė J.Banienė.
Dėl idėjos ilginti mokslo metus dvi atskiras apklausas surengė profsąjungos ir Vyriausybė.
Jose pateikiami skirtingi klausimai apie Vyriausybės programos priemonių plane numatytą siekį pailginti mokslo metus.
Vieną apklausą rengė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“. Joje, pavyzdžiui, buvo teiraujamasi, ar respondentai pritaria, kad mokslo metų ilginimas galėtų būtų įteisintas tik skyrus papildomą finansavimą kultūrinei pažintinei veiklai, ar nevertėtų užuot ilginus mokslo metus peržiūrėti ugdymo programas, ar nevertėtų užuot ilginus mokslo metus sumažinti mokinių skaičių klasėse. Taip pat klausta, ar respondentai sutinka, kad didesnė problema yra ne nepakankama mokslo metų trukmė, o lankomumo ir motyvacijos stoka, ar jie mano, kad vaikų pasiekimai ir savijauta pagerės, jeigu jie ilgiau turės būti mokykloje.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė, kad apklausos rezultatai bus pristatyti šią savaitę – ketvirtadienį. Anot jo, apklausoje sudalyvavo keliolika tūkstančių respondentų.
A.Navicko teigimu, užmojis ilginti mokslo metus labai papiktino visuomenę, tai esą matyti iš apklausos rezultatų, skelbiama profsąjungos pranešime. A.Navickas taip pat yra sakęs, mokslo metų ilginimas neturi jokio ryšio su ugdymo kokybe, nes tam svarbiausi dalykai yra lankomumas, motyvacija, socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas, aprūpinimas ir mokytojų kvalifikacija.
„Tokia idėja ministerija tikrai nesprendžia ugdymo kokybės problemos. Mano nuomone, ši idėja skirta visai kitai problemai – dalis visuomenės vasaros metu neturi kur palikti vaikų ir reikia galvoti, kuo juos užimti. Sutinku, šią problemą reikia spręsti, bet tikrai ne pamokų ilginimu“, – praėjusią savaitę LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė profsąjungos lyderis.
Kitą apklausą ta pačia tema paskelbė Vyriausybės kanceliarija, ji vis dar tęsiasi – norintieji atsakymus dar gali pateikti iki balandžio 6 dienos. Joje klausimai formuluojami kitaip nei profsąjungų apklausoje: teiraujamai, ar respondentai pritaria mokslo metų ilginimui, pateikiamas atviras klausimas, kokie veiksniai, respondentų manymu, pagerintų mokymosi kokybę. Be to, respondentų prašoma atsakyti, ar jie pritaria teiginiui, kad mokslo metų ilginimas pagerins mokymosi kokybę, taip pat teiginiui, kad po ilgų atostogų moksleiviams sunku vėl pradėti mokytis ir kt.
Vyriausybės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad šia apklausa siekiama išsiaiškinti visuomenės nuomonę dar iki priimant teisės aktus, nustatančius mokslo metų trukmę. Apklausos rezultatai bus perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Siūlymas ilginti mokslo metus numatytas Vyriausybės programos priemonių plane. Švietimo ir mokslo ministerija mokslo metų ilginimą nurodo tarp priemonių siekiant pagerinti mokinių pasiekimus. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad kol kas mokslo metus numatoma ilginti 10-15 dienų. Dėl šio plano šiuo metu rengiamos viešosios konsultacijos dešimtyje miestų.
