
Svėdasiškis tautodailininkas, medžio drožėjas, dailininkas, skulptorius Aleksandras Tarabilda iš medžio ketina išdrožti naują kūrinį, kuris papildys Inkūnuose esantį Atminimo skulptūrų parką.
Tokia pati menininko kurta skulptūra – Laisvės deivė – jau puošia Vilniaus Liepynės kapines.
Dievas globoja kūrinį
„Lietuvos tremtinių bendrijos pirmininkas Albinas Gutauskas, pamatęs mano koplytstulpį Burbiškio kapinėse, skirtą Vytauto Tumo kapavietei, buvo sužavėtas. Todėl tremtinių bendrija panoro, kad sukurčiau paminklą tremtiniams Vilniaus Liepynės kapinėse. Pernai ji – Laisvės deivė – buvo sukurta ir pastatyta. Kaip tik neseniai buvau nuvažiavęs jo pasižiūrėti ir nustebau: paminklas puikiausiai stovi, jokio įskilimo nėra. Taip būna labai retai. Šis darbas – tarsi palaimintas, jis man kelia pasididžiavimą. Dievas globoja šitą darbą, matau, kad net mano sveikata gerėja“, – apie prieš metus sukurtą Laisvės deivę pasakojo skulptorius A. Tarabilda.
„Tas koplytstulpis man tapo reikšmingas ir tuo, nes juo tarsi atidaviau pagarbą mūsų istoriko Teodoro Narbuto tiesoms. Dar ir dabar vis svarstoma ir diskutuojama apie Lietuvos vardo kilmę. Gi Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ pirmajame tome, 128-129 puslapiuose, pateikta informacija, kad Lietuva yra Laisvės deivė (tiksliau, buvo), o vėliau tapo mūsų krašto pavadinimu. Prie ko čia ta laisvė, kai žodis Lietuva, regis, aiškiai sako – lietus. Va čia, vienoje televizijos laidoje, Rytis Juozapavičius yra pasakęs: „Būk laisvas ir nevaržomas, kaip lietus…“ Lietus jau savaime yra tarsi laisvės įvaizdis… Ir lietus yra ne tik vanduo iš dangaus, bet Dievo valios laisvės išraiška. Šis atradimas man – labai įdomus.


Taigi, Lietuva, pagal T. Narbutą, yra Laisvės deivė. Gal ta T. Narbuto tiesa ir palaimino mano darbą, nes ir jį kuriant, ir statant buvo visa virtinė mistinių dalykų… Taigi Laisvės deivę aprėdžiau, tiksliau, išdrožiau aprėdytą tautiniais drabužiais ir gavosi kūrinys, kuriuo ir aš, ir užsakovas patenkinti“, – kodėl kilo mintis sukurti būtent tokią skulptūrą, pasakojo jos autorius.
Sukūrė daugybę darbų
Pamatęs šią Laisvės deivę, pasak A. Tarabildos, Inkūnų ir Mickūnų bendrijos pirmininkas, Inkūnų skulptūrų parko įkūrėjas Valentinas Šapalas panoro, kad skulptorius tokią pastatytų ir Inkūnų skulptūrų parke.
„Valentinas sako, kad nereikia nieko keisti ir kad padaryčiau tokią, kokią padariau tremtiniams Vilniaus Liepynės kapinėse.
Aš su mielu noru ją padaryčiau, bet dar reikia gauti finansavimą.
O Inkūnų parke balandžio pradžioje pastatyta mano šv. Pranciškaus skulptūra-koplytstulpis išnykusiam Juodbalos kaimui atminti. Taigi kviečiu aplankyti tas vietas, kur stovi mano naujausi darbai“, – kalbėjo skulptorius.
A. Tarabildos kurtų darbų yra tiek Anykščių rajone, tiek ir kituose Lietuvos kampeliuose, juos daugiau kurti tenka pagal užsakymus, tačiau menininkui mieliausi darbai, kuomet niekas nespraudžia į rėmus.

„Anykščiuose, prie J. Biliūno gimnazijos, stovi nemažas mano kurtas angelas, o daugiau skulptūrų yra mano tėviškėje – Raguvoje. Ten stovi mano kurtas kryžius, už kurį gavau kryždirbystės premiją. Mano darbai iškeliavę po visą Lietuvą. Peržiūrėjau visas knygas, albumus, supratau, kad esu visai nemažai darbų padaręs – ir koplytstulpių apie 50, ir apie gerą dešimtį kryžių. Kai pažiūriu, nebuvau paskutinis tinginys.
Tenka daryti visokių darbų – sulaukiu ir užsakymų. Kažkada manęs prašė padaryti 100 Rūpintojėlių. Sutikau. Bet paskui pamačiau, kad aš jų du-tris per dieną „iškepu“, o Rūpintojėlių iš viso šitaip negalima gaminti. Toks darbas man nepatiko. Geriausia, kai darai kokį darbą sau. Dabar nutariau tapybą ant šilko išbandyti. Tai – dėl savęs ir tokia veikla maloniausia. Kai yra užsakymas, esi įspraustas į rėmus. Bet ta Laivės deivė, kurią užsakė V. Šapalas, – man mielas simbolis ir jei jis nori, būtinai padarysiu. Užsakymų neieškau, bet jų turiu – tik dirbk“, – sakė Raguvoje, Panevėžio rajone gimęs, Svėdasuose įsikūręs tautodailininkas A. Tarabilda.
Parkas dar plėsis
Inkūnų Atminties parko sumanytojas ir įkūrėjas, visuomenininkas, politikas V. Šapalas „Anykštai“ sakė, kad šiuo metu skulptūrų parke yra 14 kūrinių, o du iš jų – kurti A. Tarabildos.
„Paskutinę jo skulptūrą pastatėme maždaug prieš dvi savaites. Šiame skulptūrų parke yra įvairių – ne tik iš Anykščių kilusių – autorių darbų: ir rokiškėnų, vilniečių – kokių tik nori. Autorius – ne vienas ir ne du. Jų ieškome, šnekame, turime tam tikrą pažįstamų ratą. Vieną vasarą darėme plenerą, buvo susirinkę bent penki skulptoriai ir per savaitę buvo padarytos penkios skulptūros“, – pasakojo V. Šapalas.

Pasiteiravus, kaip kilo mintis Inkūnuose tokį parką įkurti, jo sumanytojas sakė:
„Artėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetis. Norėjosi kažkaip pažymėti valstybės įkūrimą. Sugalvojau, kad reikia įamžinti, pagerbti parapijoje buvusius kaimus ir žmones. Kilo mintis įkurti parką. Parapijoje buvo 17 kaimų ir du vienkiemiai. Tad reikia juos visus įamžinti. Parkas yra ne visai baigtas, turim jį pabaigti iki galo, nes skulptūrų kol kas – 14. Norime kiekvienam buvusiam kaimui padovanoti po skulptūrą. Paskui galvojame padaryti aprašymą kiekvienai to buvusio kaimo skulptūrai, istorinius duomenis, šaltinius surašyti, kad žmonės pamatytų ne vien skulptūrą, bet ir apie kaimą sužinotų: kiek jame žmonių gyveno, kas gyveno. Bet viskam reikia laiko, talkos, pinigų.“
V. Šapalas pasakojo, jog šiame skulptūrų parke įkurdintos skulptūros yra ne bet kokios, o kiekviena – skirta konkrečiai išnykusiam kaimui įprasminti.
„Tam tikras idėjas ir aš keliu, paprašau bendrijos narių, kurie irgi idėjų pasiūlo. Mūsų tikslas yra toks – sugeneruoti tokią idėją, kas buvo būdinga tam kaimui. Pavyzdžiui, vieno kaimo žmonės plukdė sielius, kiti javus augino, treti – bitininkyste užsiiminėjo ir taip toliau. Kiekvienas kaimas turėjo savo verslus, užsiėmimus ir mes stengiamės tą skulptūrą pritaikyti tam tikram kaimui. Tai – ne šiaip skulptūra.
Kartais per metus atsiranda kelios skulptūros, kartais – nei vienos. Tai priklauso nuo aplinkybių: kokį skulptorių randam, ar turime idėją, ar yra galimybė skulptūrą padaryti“, – kalbėjo Inkūnų ir Mickūnų bendrijos pirmininkas, kuris yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Aplinkiniai į tokį parką, pasak V. Šapalo, reaguoja įvairiai – vieni palaiko, kiti – ne: „Ypač naujakuriai – jiems daug kas netinka, nepatinka. Jiems daug ko nereikia.“

Smagu, kai matai, kad Anykščių kraštą puošia iškilūs ir nuostabūs menininkų darbai bei savo kraštą mylintys žmonės.
Pagarba jiems ir linkėjimai Dievo palaimos.
Anykščių kraštui labai pasisekė turėti toky iškilų menininką iš Didžiosios raidės
Parapijos pastoracinė taryba nuotraukoje, kaip suprantu.
Ne, tai ne Pastoracinė parapijos taryba. Tokios dar nėra, ją reikia įkurti. Tai priešvelykinės talkos dalis talkininkų.
Atėjūnai ir bus atejūnai.
Nesu kaimo naujakūrė – Inkūnuose užaugau ir visą gyvenimą ten leidžiu vasaras. Tai, kuo užsiiminėja Šapalas yra bjauru ir apgailėtina. Susipykęs su visais kaimynais, neadekvatus senis. Tą ‘parką’ kuria, nes galimai tiesiog tokiu būdu įsisavina EU pinigus. Abejotinos vertės ir tikrai abejotino grožio.. Gaila kad pas save prie trobos tokio parko nekuria – niekam netrukdytų, galėtų užsukti grožėtis visi. O dabar bažnytėlės prieigose viena po kitos ‘skulptūros’ dygsta..
Pikta moteris.Negražu.O dėl grožio,tai labai nekultūringa taip.Prastas išsiauklejimas.
Skulptūros tikrai puikios, ne vieno menininko sukurtos! Labai graži ir prasminga idėja taip paminėti išnykusius kaimus. Jauki ir tvarkinga bažnytėlė ramioje vietoje miškų apsuptyje. Ir tikrai draugiškas kunigas, per kurio nuoširdius pamokslus gali ir ašarą nubraukti. Atvykite ir patys įsitikinsite. Labai smagu, kad yra gerų, protingų žmonių! Ačiū Jiems!
Na, aš kaip inkūnietis tokios Inkūnuose gimusios Irenos nežinau ir nemačiau būnant juose. Nesmagu ir keista matyti ir girdėti, kada žmonės bando rodytis tuo, kuo nėra. O su kaimynais aš nesipykstu, jei kas kam nepatinka ir jie pyksta, tai čia jų reikalas. Ir ES pinigų, p. „Irena”, neįsisavinu, nesame gavę nei cento, Inkūniečių bendrija gyvena ir dirba gerų žmonių, rėmėjų dėka, jų aukų dėka. Galėtų ir p. „Irena” prie to prisidėti, jei jau inkūniete dedasi. Bet gi jai nepatinka nei „Atminties” parkas, nei skulptūros. Na, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčyjama. Kiekvienas turi savą.
Kažkoks jūsų nesveikas žalias pavydas. Gal vertėtų kreiptis pas kokį daktarą ar psichologą, kad padėtų.
Jei reikėjo pono Šapalo foto prie ko kiti žmonės?
Fotografijoje matome Inkūnų bažnytėlę, prie kurios yra paminklų parkas apie kurį rašoma nuotraukoje. Forografijoje matome bažnytėlės rūpestingąjį kleboną Ričardą Banį ir talkininkus, kurie yra šios parapijos atrama. Tarp jų ir nuotraukoje matyti skulptorius Tarabilda, bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas. Jie nusifotografavę ant bažnytėlės laiptų po šių metų pavasario talkos. Graži, prasminga nuotrauka, įdomu pažiūrėti kas remia Inkūnų parapiją.
Jeigu būtų nufotkinta prie kokio kaboko durų, tai sakyčiau būtų gėdinga būti tokioje nuotraukoje.
Labai gražiai klebonas su Šapalu nudažė bažnytėlę. Seniai taip reikėjo! Ačiū jiems!